Tą dieną numatytas R. Kalantos kapo lankymas ir gėlių padėjimas Romainių kapinėse ir prie paminklinio akmens šalia jo namų Panerių gatvėje, taip pat bus atidaromos parodos, vyks muzikiniai pasirodymai, interaktyvios pilietiškumo žaidynės.
Išsamią parodą apie tą laikotarpį parengė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022“ organizatoriai.
Paroda „1972. Pramušti sieną“ visą vasarą veiks netoli R. Kalantos susideginimo vietos – Kauno centriniame pašte.
Parodos kuratorės, menotyrininkės Rasos Žukienės teigimu, ji akcentuos asmenybės vidinės laisvės problemą, susijusią su pasipriešinimu prievartai ir gniuždymui.
Parodos lankytojai sužinos apie sovietmečiu veikusias nepaklususiųjų sistemai grupes – Kauno hipius, roko muzikos grupes, pantomimos artistus ir profesionalius dailininkus, kūriniuose atspindėjusius nelaisvos visuomenės narių nuotaikas ir po R. Kalantos susideginimo patyrusius ideologinę prievartą.
Anot rengėjų, tai nėra tik meno kūrinių paroda. Kauno pavasario nuotaika kuriama, amžininkų istorijos atgaivinamos įvairiais artefaktais, dokumentais, kino kadrais iš demonstracijų ar pantomimos spektaklių, muzika ir mada.
R. Kalantos žūties metinėms Kauno VI forte taip pat rengiamos interaktyvios Pilietiškumo žaidynės „Aš esu pareiga“.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, jų dalyviai išmoks veikti įvairių ekstremalių situacijų metu, įgis specialiųjų žinių ir gebėjimų komandoms atliekant karių, policijos, pasieniečių, medikų ir ugniagesių, civilinės saugos ekspertų bei kitų institucijų parengtas praktines užduotis.
Laisvės alėjoje, ties Miesto sodu, prie Romui Kalantai skirto memorialo, vidurdienį rengiamas Kauno šokio teatro „Aura“ ir Kauno simfoninio orkestro jungtinis pasirodymas, vakare Vytauto Didžiojo karo muziejaus prieigose – koncertas R. Kalanta atminti, tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ Muzikinio teatro sodelyje organizuoja nemokamą roko baladžių koncertą, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre bus rodoma roko opera „1972“, Nacionaliniame Kauno dramos teatre – spektaklis „Kauno pavasaris‘72“.
1972 metų gegužės 14 dieną Kauno miesto sode protestuodamas prieš okupacinį režimą susidegino devyniolikmetis R. Kalanta. Prieš mirtį jis spėjo sušukti: „Laisvę Lietuvai!“, jo užrašų knygelėje rastas įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.
Gegužės 18 dieną į R. Kalantos laidotuves susirinkę žmonės sukėlė stichiškas protesto manifestacijas. Ypatingojo archyvo duomenimis, jose dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. asmenų, joms malšinti buvo mestos didelės milicijos, vidaus kariuomenės ir draugovininkų pajėgos, buvo suimti 402 demonstracijų dalyviai, iš jų 50 patraukta administracinėn atsakomybėn, dešimt aktyviausių dalyvių nubausti laisvės atėmimu.
Seimas šiuos metus yra paskelbęs R. Kalantos metais.
