Šis įvykis mieste sukėlė neregėtas protesto akcijas, kurias negailestingai nuslopino sovietinis represinis aparatas, tačiau net jis nesugebėjo priversti išsižadėti vakarietiškos gyvenimo kultūros, kuri tuo metu daugiausiai reiškėsi per kultūrą – muziką, dailę, teatrą.
„To meto karta norėjo pramušti sieną, nes nenorėjo taikytis su primestomis gyvenimo taisyklėmis, nors tokia veikla galėjo kainuoti gyvybę. Būtent tokį kelią pasirinko ir Romas Kalanta“, – parodos atidarymo metu kalbėjo šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, mūsų laikais taip pat kyla naujos, kitokios sienos ir reikalingi žmonės, galintys jas pramušti.
Paroda „1972. Pramušti sieną“ nukelia žiūrovą į septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusniųjų bei pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus.
Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakoja apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje.
Broliai Bazarai surengė pasirodymą, kurio metu atgimė to meto muzikos atlikėjų naudota įranga. Vienas tokių egzempliorių – vienintelis specialiai pagamintas grupės „Argo“ sintezatorius.
Vienas skyrius skirtas legendinei Kauno grupei „Aitvarai“ - išliko jos vadovo Kęstučio Ignatavičiaus gitara bei specialiai scenai pasiūti batai.
Šeštadienį parodą bus galima apžiūrėti iki 22 valandos, o ji veiks iki rugsėjo 1-osios.
