„Ilgai diskutuojame, ar mūsų visuomenė yra pajėgi priimti įvairius pasirinkimus turinčius žmones, nesvarbu, kokio pobūdžio būtų tie pasirinkimai. Labai svarbu pastebėti kiekvieną žmogų Lietuvoje, atliepti realybę, todėl po diskusijų, įsiklausant į nuotaikas visuomenėje, šis įstatymas ir gimė“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Liberalai buvo priversti griebtis matematikos
Tiesa, naujasis projektas, nors ir teikiamas kartu su valdantiesiems priklausančiomis liberalų partijomis, rodos, jų pernelyg nežavi.
Vienas pagrindinių anksčiau teikto Partnerystės įstatymo iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius pareiškė po projektu nepasirašysiantis ir jo kartu su kolegomis neteiksiantis, nes šis – radikaliai kompromisinis.
„Kolegos šiandien Seime pristatė kompromisų kupiną Civilinės sąjungos įstatymo projektą, aš neketinu būtų vienu iš šio įstatymo teikėjų, tad jo nepasirašysiu, ir to mano parašo nebus todėl, kad aš visą laiką siekiau daugiau teisių porose gyvenantiems asmenims, o ne daugiau kompromisų“, – BNS sakė parlamentaras.
„Man atrodo, kad dabar teikiamas pasiūlymas yra radikalus kompromisas po ilgų derybų, atsižvelgiant pirmiausia į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą“, – pridūrė Seimo narys.
Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad „šiandien toks sprendimas yra geriau negu jokio sprendimo“.
„Aš projektą palaikysiu, už jį balsuosiu, ir norėčiau pakviesti savo bendruomenės narius ir visus palaikančius susitelkti apie šį pasiūlymą, kad galėtume pradėti šio klausimo svarstymą parlamente“, – teigė politikas.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pripažino, kad projektas skiriasi nuo partijos įsivaizdavimo, kaip turėtų atrodyti partnerystės institutas, bet tai yra variantas, kuriam galėtų pakakti balsų Seime judėti į priekį.
„Esame priėmę brutalios Seimo matematikos suponuojamą išvadą dėl to, koks įstatymas turi būti pateiktas, kad jis praeitų visas stadijas Seime“, – sakė V.Mitalas.
„Įvertindami visą matematiką, kuri yra Seime, siekdami reikiamo Seimo narių palaikymo, kad projekto svarstymas prasidėtų, mes sutikome su šiuo Civilinės sąjungos įstatymu, įvertinę, jog bendrai galime surinkti iki 60 koalicijos partnerių balsų, kartu su kitomis jėgomis, kurios jau yra pasisakiusios, balsavusios, – aiškino jis.
Kaip jau rašė portalas lrytas.lt, valdantieji svarstė teikti du projektus, kuriais būtų siekiama įtvirtinti partnerystę – liberalesnį ir konservatyvesnį. Tačiau, anot V.Mitalo, šio varianto buvo atsisakyta ir nuspręsta teikti vieną bendrą Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Jis vylėsi, kad šis sulauks palaikymo iš visų Seimo politinių frakcijų.
„Kviečiu visus mus neužsiversti detalėse, kiekvienam Seimo nariui prisiminti duotą priesaiką, padėjus ranką ant Konstitucijos, sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonių gerovei, peržengiant partines takoskyras ar kitus niuansus“, – ragino Laisvės frakcijos seniūnas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas projektą pavadino „kompromisų kompromisu“. Tačiau jis tvirtino, kad net ir gerokai apkarpytas jis vis tiek yra labai svarbus, nes tai būtų didelis žingsnis į priekį užtikrinant ne tik homoseksualių, bet visų nesusituokusių porų teisinę apsaugą.
„Reikia pripažinti, kad tai, kas pasiūlyta šiame projekte, yra didžiulis žingsnis į priekį, reglamentuojant žmonių, kurie gyvena nesusituokę, tarpusavio santykius. Mes kiekvienas turbūt pažįstame žmonių, kurie gyvena nesusituokę, ir jiems netaikomi šeimos apsaugos modeliai“, – sakė E.Gentvilas.
„Šis įstatymas tikrai yra didžiuliai žingsniai į priekį šiems žmonėms normalizuojant gyvenimą, tačiau nepaeinant toliau, nes, deja, šiandien yra tokia Seimo valia, kad bandant žengti toliau, atsimušame į sieną“, – pažymėjo parlamentaras.
Tačiau net ir tokiam kompromisiniam variantui dalis konservatorių, rodos, dar turės pasiūlyti naujų kompromisų. Konservatorius Paulius Saudargas sakė, kad, nors projekto nepalaikys, vis tik bus siūlomas kompromisinis variantas Civiliniame kodekse įteisinti bendro gyvenimo susitarimą.
Ką siūlo?
Kaip nurodoma projekte, siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga. Civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
„Man atrodo, ne terminuose yra esmė, o tame, ką apibrėžia įstatymas. Tai yra sureguliuoja, reglamentuoja dviejų žmonių nesantuokinius ryšius. Tokių žmonių mes turime daugiau nei pusę milijono. Tai yra ne tik LGBT bendruomenės nariai, bet ir heteroseksualūs mūsų bendruomenės nariai“, – sakė projekto iniciatorė konservatorė Jurgita Sejonienė.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
„Norėčiau iš karto pabrėžti, kad tikrai nėra jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“, – atkreipė dėmesį J.Sejonienė.
Jei šis įstatymas būtų priimtas, jis užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kt.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte taip pat numatyta, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais. Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.
Pirmą kartą nepavyko
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t.y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Partnerystės įteisinimui prieštaravę politikai kritikavo projektą sakydami, kad pasiūlytas partnerystės modelis niekuo nesiskiria nuo santuokos, ir jį priėmus bus sumenkintas santuokos institutas.
Pastaruoju metu lyčiai neutralių santykių įteisinimo oponentai sako, kad projekto svarstymui netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.
Partnerystės projektus inicijuojantys politikai laikosi pozicijos, kad visoms poroms turi būti sudaryta galimybė įteisinti santykius, taip pat pabrėžia, kad partnerystė reikalinga ne tik vienos lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusiems kartu gyvenantiems asmenims.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
