Opoziciniai valstiečiai antradienį vėl atsidūrė dėmesio centre, kai frakcijos narys Dainius Gaižauskas partijos vardu valdantiesiems iškėlė ultimatumą – jeigu bus priimti įstatymai dėl partnerystės ir Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu, tuomet LVŽS pasitrauks iš rengiamų bendrų partijų susitarimų dėl gynybos bei užsienio politikos.
„Mes esame praktiškai tiesiojoje partinio susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo bei kito susitarimo dėl bendros užsienio politikos. LVŽS frakcija pareiškia oficialiai: jeigu bus šie įstatymų projektai priimti, mes iš šių susitarimų išeiname, todėl, kad LVŽS nebemato prasmės su kažkuo kažką pasirašinėti, ypač su tais, kurie terorizuoja Seimą iš vidaus ir tikrai nesilaiko susitarimų“, – perspėjo D.Gaižauskas.
Anot jo, valdantieji nesilaiko susitarimo karo metu neteikti ir nesvarstyti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Kaip tokius jis įvardijo V.Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu ir partnerystės įteisinimo klausimus.
Ant barjero ribos
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas svarstė, kad valstiečių grasinimas trauktis iš partijų gynybos susitarimų, jei bus priimti jiems nepatinkantys įstatymų projektai, yra nerimtai atrodantis nevilties žingsnis.
„Tai desperacija, nes apklausos rodo, kad valstiečiai smunka toliau – jie tampa nebemadingi, kaip nebemadingi drabužiai. Jie buvo madingi 2016 metais, pabuvo valdžioje ir skilo. Manyčiau, kad valstiečiai krenta į duobę, ir dabar matome jų desperaciją – tai yra bandymas patraukti dėmesį. Akivaizdu, kad jie baigti“, – lrytas.lt įvertino V.Dumbliauskas.
Politologas teigė rimtai galvojantis, kad valstiečių partija ateinančiuose Seimo rinkimuose gali neperžengti 5 proc. rinkiminio barjero – tai, anot jo, indikuoja ir masinis LVŽS skyrių rajonuose perėjimas į Sauliaus Skvernelio įkurtą partiją „Vardan Lietuvos“.
„Iki rinkimų dar dveji metai. Nepanašu, kad jie surinks 5 proc., nes vis tiek S.Skvernelis paims daug jų rinkėjų – S.Skvernelis yra „ant bangos“, mada nėra valstiečių naudai.
Valstiečiai turi savo elektoratą, bet ar jo užteks, kad peržengtų 5 proc. ribą? Visko gali būti, bet tendencija rodo, kad jie eina žemyn“, – pastebėjo politologas.
Ar padės tradicinių vertybių gynėjų etiketė?
V.Dumbliauskas netiki, kad valstiečių mėginimas išsiskirti iš kitų opozicinių frakcijų, aršiai pasisakant prieš bet kokios formos partnerystės įteisinimo projektus, leis jiems laimėti daug daugiau rinkėjų simpatijų.
„Nieko gero iš to nebus, nes partnerystės įstatymas anksčiau ar vėliau kažkokia forma bus priimtas. Santuokos institucijos reikšmė kažkodėl yra mažėjanti – žmonės nesituokia, bet gyvena kartu, gimdo vaikus, ima paskolas. Tada iškyla partnerystės svarba, būtinai reikia sureguliuoti santykius – prieš vėją nepapūsi. Visuomenė keičiasi.
Nes partnerystė yra ne tik homoseksualių žmonių – taip būtų reguliuojami ir heteroseksualių žmonių santykiai“, – pastebėjo jis.
Tuo metu aštria kritika dėl V.Landsbergio klausimo sugrąžinimo į Seimo darbotvarkę, anot jo, opozicija išloš daugiau, nes kitomis temomis jų balsai mažai girdimi.
„Opozicija gali panaudoti šį klausimą savo reklamai, dėmesio atkreipimui į save. Tai yra politiniai žaidimai, kai tą klausimą kritikuojant galima panaudoti savęs populiarinimui“, – pabrėžė jis.
Gavo tribūną
Savo ruožtu komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas svarsto, kad ne tik valstiečiai V.Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu klausimą išnaudoja siekdami rinkėjų palankumo.
„Konservatoriai, sakydami, kad V.Landsbergiui priklauso toks statusas, nori konsoliduoti savo elektoratą, o opozicija – valstiečiai, kurie nelabai turi ką pasiūlyti, jiems tai kaip raudonas skuduras – jie šoka, žinodami, kad labai daug žmonių Lietuvoje V.Landsbergio nemėgsta. Ir visai nesvarbu, ar V.Landsbergiui toks statusas priklauso, ar ne – tai yra tiesiog būdas pakalbėti su savo elektoratu“, – „Lietuvos ryto“ televizijai įvertino M.Lapinskas.
Anot jo, konservatorių partijai toks veikimas būdingas – jie „kasasi į priekį“, nežiūrėdami į kliūtis, o kartais tokia strategija pasiteisina, kartais – nelabai. Šiuo atveju, M.Lapinsko teigimu, V.Landsbergio statuso klausimo grąžinimas į darbotvarkę labiau pasitarnauja opozicijai.
„Opozicijai toks žaidimas naudingas, kadangi jie apskritai neturi ką pasakyti apie aktualiausias problemas. Tai yra būdas pasirodyti, gauti tribūną ir vaizduoti, kad jie aktyviai veikia.
Lietuvoje yra gausybė kitų problemų – kainų augimas, saugumas, bet kai nėra ką pasakyti ten, tai pakalbėti apie V.Landsbergį arba partnerystę yra labai lengva“, – pastebėjo komunikacijos ekspertas.
„Konservatorių elektoratas ir taip yra ganėtinai konsoliduotas ir nėra mažas – su šiuo klausimu ar be jo konservatorių palaikymo procentų situacija nesikeis.
Bet štai D.Gaižausko partijai, kuri apklausa po apklausos važiuoja žemyn, reikia griebtis kokio nors šiaudo ir eilinį kartą radikalizuotis, gauti tribūną. Čia pasitaikė proga kažką protingo pasakyti, nes kitose sferose minčių nėra“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, M.Lapinskas neatmeta, kad tokia valstiečių taktika gali atsisukti prieš juos pačius.
„Tai gali būtų dar vienas žemių pasėmimas kastuvu į valstiečių kapą. Surišti V.Landsbergio pripažinimą valstybės vadovu su tikrai visiems svarbia tema yra vaikiškas ir kaprizingas elgesys.
Net ir per daug į politiką neįsitraukę žmonės turbūt supranta, kad su krašto gynyba juokauti neverta. Paprastai kai politikai labiau galvoja apie savo ambicijas, simpatijas ir antipatijas, rinkėjams tai nelabai patinka. Valstiečiai pliusų su tokiais grasinimais sau neprisidės“, – įsitikinęs M.Lapinskas.
„Bet nesu tikras, kad jie iš to susitarimo trauksis. Greičiausiai tai tam tikra poza, kurią, jei daug kartų kartoji, bet nepadarai, tai anksčiau ar vėliau į tave irgi nustoja kreipti dėmesį“, – pridūrė jis.
Tik dūmų uždanga?
Tiesa, komunikacijos ekspertas taip pat teigė nesuprantantis, kodėl konservatoriai V.Landsbergio statuso klausimą kelia būtent dabar.
„Kodėl jį reikia kelti, sunku pasakyti. Galbūt kas nors pasiūlo, o kiti nedrįsta prieštarauti. Tas klausimas nedaug ką keičia, bet jeigu aitrini aistras, tai gali būti gerai nebent tuo atveju, jei turi kitas programas, nuo kurių šiuo bandymu nori nukreipti dėmesį.
Galimas toks variantas, kad konservatoriai arba Vyriausybė šiuo metu priiminėja kažką labai svarbaus, kas iš esmės keistų Lietuvos politinio ir ekonominio gyvenimo struktūrą, ir šis klausimas tėra dūmų uždanga“, – neatmetė M.Lapinskas.
Tuo metu valstiečių partijos ateitis, M.Lapinsko teigimu, atrodo gana niūri.
„Nepanašu, kad tai žmonės, kurie gebėtų keisti ir adaptuoti savo strategiją. Parama jiems tirpsta, ir neatrodo, kad jie mėgintų keisti savo kalbėjimo manierą ar eksperimentuotų kokiais nors būdais.
Iš kitos pusės, žinome, ką valstiečiai XIX amžiuje darydavo, kai metai po metų būdavo nederlius – jie kažkur girdėję, esą aštuntais metais gal vėl bulvės užderės.
Panašios taktikos laikosi ir valstiečiai. Galime jiems tik patarti – atsisukite į lyderį, užmeskite trąšų daugiau, gal tada reitingai suvešės“, – juokavo M.Lapinskas.
