Jokio susitarimo iš tiesų nebuvo? Karu valdantiesiems grasinantys valstiečiai gali likti vieni

Įsiutusi dėl valdančiųjų sprendimo į parlamento darbotvarkę grąžinti klausimus dėl partnerystės įteisinimo ir valstybės vadovo statuso suteikimo profesoriui Vytautui Landsbergiui, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija pagrasino nepasirašyti partijų susitarimo dėl šalies gynybos ir užsienio politikos.

Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>T.Bauro nuotr.
Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>T.Bauro nuotr.
Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstiečiai grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl šalies gynybos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ieva Pakarklytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Pakarklytė.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Vyšniauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Andrius Vyšniauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Andrius Vyšniauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Vyšniauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

May 20, 2022, 2:42 PM, atnaujinta May 20, 2022, 5:22 PM

Be kita ko, šantažo ėmęsi valstiečiai jų pavyzdžiu sekti kviečia ir kitas opozicines frakcijas. Tiesa, kol kas, rodos, nelabai sėkmingai. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sako, kad susitarimai dėl gynybos jau praktiškai pasiekė finišo tiesiąją, o klausimų kelia tik kai kurie susitarimo dėl užsienio politikos krypties punktai.

Darbo partija į valstiečių žaidimus veltis taip pat neketina. Anot jos atstovų, klausimai, susiję su šalies saugumu ir vidaus politikos ar žmogaus teisių peripetijomis neturi jokių sąsajų.

Kaltina valstiečius neatsakingu elgesiu

Pamatę antradienio posėdžio darbotvarkę opoziciniai valstiečiai nesusilaikė. Jų atstovas Dainius Gaižauskas ne tik viešai grasino valdantiesiems karu, bet ir pareiškė apie partijos keliamą ultimatumą.

„Mes esame praktiškai tiesiojoje partinio susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo bei kito susitarimo dėl bendros užsienio politikos.

LVŽS frakcija pareiškia oficialiai: jeigu bus šie įstatymų projektai priimti, mes iš šių susitarimų išeiname, todėl, kad LVŽS nebemato prasmės su kažkuo kažką pasirašinėti, ypač su tais, kurie terorizuoja Seimą iš vidaus ir tikrai nesilaiko susitarimų“, – perspėjo D.Gaižauskas.

Į tokį valstiečių ėjimą valdantieji atsakė taip, – esą visuomenę labiau skaldo ne V.Landsbergio ar partnerystės klausimai, o šantažas valstybės saugumo ir gynybos klausimais.

„Dėl to, kas skaldo visuomenę, reikėtų paklausti, ar neskaldo tokie grasinimai pasitraukti iš tikrai visoms politinėms jėgoms, nepaisant jų pažiūrų ar kokioje spektro dalyje jos bebūtų, svarbaus nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo.

Tai yra didžiausias prioritetas ir grasinimai trauktis yra momentas, kuris skaldo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ sakė Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.

Bendražygei pritarė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys (TS-LKD) Andrius Vyšniauskas.

„Jeigu valstiečiai yra pakankamai atsakinga politinė jėga, jie neturėtų sieti tokių paprastų politinių klausimų kartu su biudžetiniais balsavimais. Man atrodo, tai pakankamai svarbu – jeigu tu esi atsakingas, palaikai juos be jokių sąlygų“, – įsitikinęs A.Vyšniauskas.

Jokio susitarimo iš tiesų nebuvo?

Savo partijos pozicijos stojęs ginti valstietis Aurelijus Veryga ragino atskirti du dalykus – balsavimus Seimo salėje už konkrečius įstatymo projektus, susijusius su šalies krašto apsauga ir gynyba, ir partijų susitarimus, kuriems reikalingas vieningumas.

„Jeigu pasižiūrėsite į tuos projektus, pamatysite, kad už juos yra balsuojama praktiškai vienbalsiai. Tai reiškia, kad mes, kaip politinė partija, elgiamės labai atsakingai.

Bet, kai mes kalbame apie partijų susitarimus, tai, jeigu mes norime susitelkimo ypatingai svarbiais klausimais, mes turbūt tuo metu vengiame į viešumą kelti klausimus, diskusijas, dėl kurių akivaizdžiai nėra sutarimo ir kurios sukelia tam tikrą konfrontaciją.

Čia buvo paminėti du įstatymo projektai. Mes ir sakome: jeigu mes norime tartis, norime vieningumo, šiuo metu, kol nėra susitarimų kritiniais klausimais, nereikėtų savo kolegų, su kuriais norima susitarti, stumti į tokias būsenas, kurios akivaizdžiai kelia konfrontaciją“, – aiškino A.Veryga.

Jis kartojo ir D.Gaižausko žodžius, esą Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pozicija ir opozicija susitarė šiuo sunkiu metu neteikti visuomenę skaldančių įstatymo projektų. Tačiau tiek I.Pakarklytė, tiek A.Vyšniauskas patikino, kad jokių susitarimų iš tiesų nebuvo.

„Nebuvo tokio susitarimo, buvo tik nuolat kartojamas valstiečių pasiūlymas, kad taip galėtų įvykti. Bet tokio kaip susitarimo niekada nebuvo“, – tvirtino A.Vyšniauskas.

Pats A.Veryga pripažino, kad jokio oficialaus susitarimo iš tiesų nėra.

„Žiūrint, ką jūs turite galvoje, sakydami susitarimai. Jeigu jūs turite galvoje, kad buvo raštiškai pasirašytas susitarimas, tai ne, tokio nebuvo.

Bet, jeigu jūs pasižiūrėtumėte bendrai, kaip elgėsi opozicija, kai prasidėjo karas Ukrainoje, mes ne vieną kartą pakartojome, kad mes tikrai netrukdysime valdantiesiems priiminėti svarbių sprendimų, atvirkščiai, mes prie jų prisidėsime“, – pabrėžė valstietis.

Jis ragino valdančiuosius pasirinkti ramesnius laikus ir tuomet pateikinėti tokius įstatymo projektus, kaip partnerystės ir V.Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu klausimai.

Į tokias kalbas sureagavo I.Pakarklytė, atkreipdama dėmesį, kad valstiečiams šiems klausimams priimti niekada nėra gero meto – tai trukdo pandemija, tai migrantų krizė ar karas.

Darbo partija į žaidimus nesileis

Jei valstiečiai iš tiesų ketina elgtis taip, kaip gąsdina, paramos jie gali taip ir nesulaukti. Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas penktadienį „Žinių radijui“ teigė, kad „dėl gynybos susitarimo, panašu, jog visi klausimai yra išspręsti, suderinti“ ir jis pats rekomenduos partijai jam pritarti.

Paramos valstiečiams neverta tikėtis ir iš Darbo frakcijos. Jos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė nurodė, kad partija nemano, jog partnerystės ir V.Landsbergio klausimai susiję su šalies saugumu.

„Darbo partija visiškai nesieja šitų klausimų ir nemato sąsajų, kodėl turėtume pasitraukti iš nacionalinio susitarimo dėl gynybos, krašto apsaugos, užsienio politikos, nes tai yra labai svarbios sritys mūsų šaliai, dėl kurių per 30 nepriklausomybės metų nebuvo pozicijos ir opozicijos. Praktiškai visi ėjo koja kojon, bendrai priimdami sprendimus“, – kalbėjo ji.

Pasak I.Kačinskaitės-Urbonienės, itin svarbus susitarimas dėl bendros užsienio politikos krypties, nes ši Vyriausybė esą leidžia sau per daug improvizacijų.

„Reikia pastebėti, kad šios kadencijos užsienio politikos formuotojai Vyriausybėje leido sau daugiau paimprovizuoti ir, nesusiderinę su opozicija, pradėjo tam tikrus klausimus labai stipriai stumti į priekį. Turiu omenyje Taivano, Kinijos klausimus. Tai padarė skiltį tarp politikų ir tai tikrai nepadeda geriau susitarti.

Bet, nepaisant to, kad valdantieji prikišo tikrai daug pagalių į mūsų užsienio politiką, mes vis tiek matome prasmę tartis ir tikrai nesiejame kitų klausimų su šitais bei nemanome, jog jie gali daryti kažkokią įtaką susitarimui“, – pažymėjo darbietė.

Lietuvos politikai apie būtinybę atnaujinti susitarimą dėl užsienio politikos prakalbo po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.