Penktadienį pulko „Azov“ vadas Denisas Prokopenka pranešė, kad „Azovstal“ gamyklos komplekse dar likę ukrainiečių kariai gavo vadovybės nurodymą išsaugoti gynėjų gyvybes ir nutraukti kovą. Vis dėlto, panašu, kad pulko vadovybė nesitraukia ir lieka „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.
Kaip iš tiesų atrodė „Azovstal“ gynėjų evakuacija, koks labiausiai tikėtinas rusų okupantų rankose atsidūrusių Mariupolio karių likimas ir ką galima prognozuoti pagal dabartinę karo eigą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ paaiškino karybos ekspertas Egidijus Papečkys.
Neturi tapi Pilėnais
Pirmadienį apie 260 karių buvo evakuoti humanitariniais koridoriais į Rusijos kontroliuojamas teritorijas – Kijevas tikisi netrukus šiuos karius susigrąžinti apsikeičiant rusų belaisviais.
„To vadinimas evakuacija, kaip tai daro ukrainiečiai, yra informacinio karo dalis. Ukrainai tas klausimas yra labai jautrus, todėl apie tai daug nekalbama, bijoma pakenkti šiuo metu jau pasidavusiems arba dar esantiems „Azovstal“ ukrainiečiams gynėjams.
Iš tiesų tie žmonės verti milžiniškos pagarbos – ir kaip kariai, ir kaip savo šalies piliečiai, patriotai jie padarė labai daug. Tačiau ateina toks laikas, kada baigiasi resursai – nebelieka šaudmenų, maisto, vandens, nebelieka vaistų, kada beveik visi Mariupolio gynėjai yra sužeisti. Tai neturėtų tapti Pilėnais, todėl buvo priimtas sprendimas jiems pasiduoti. Matome, kad dalis pasiduoda“, – kalbėjo E.Papečkys.
Karybos eksperto teigimu, „Azovstal“ gynėjų pasitraukimas iš gamyklos atrodė visiškai kitaip negu jį bando nupasakoti rusai.
„Nebuvo taip, kaip rusai pasakojo, esą jie bėgo iškėlę rankas. Ne, jie tikrai išėjo išdidžiai, pakėlę galvas – tai aiškiai matėme video įrašuose. Rusai privertė juos nešti savo draugus neštuvuose apie pusę kilometro per griuvėsius, nors tie žmonės buvo pavargę, išsekę, bet nei vienas to neparodė, nei vienas nekluptelėjo, nei vienas nenuleido žvilgsnio, kaip dabar rusai bando parodyti.
Tie žmonės tiesiog atėjo, atliko savo kario pareigą, ir toliau ją vykdydami, pasidavė, gavę tokį nurodymą“, – kalbėjo jis.
Koks likimas laukia?
Tačiau paklaustas apie galimą Rusijos kontroliuojamose teritorijose atsidūrusių „Azovstal“ gynėjų likimą E.Papečkys nebuvo itin optimistiškas.
„Rusai jų labai nekenčia – būtent už tą tvirtumą, kurį jie parodė apsaugodami ir išsaugodami Mariupolį anais sunkiais Rusijos puolimo laikais. Toje rusofašistinėje visuomenės dalyje, kai kalbama apie „Azovstal“ gynėjus, naudojama tokia kalėjimo terminologija, ką su jais padarys.
Apie 90 proc. tokių ant žemės esančių, nedidelių agentūrų žurnalistų vadina juos ne kaip kitaip, o gaidžiais – žinome, ką tai reiškia Rusijoje. Jau formuojamas toks karių nuvertinimas, paniekinimas.
Matome, kad Rusijos Dūma deda pagrindus tam, kad jie vėliau greičiausiai būtų teisiami už nesamus nusikaltimus“, – prognozavo jis.
Vis dėlto, toks viešas Ukrainos gynėjų pasidavimas, anot jo, yra daug geresnis scenarijus nei jeigu rusai būtų ištraukę ir išsivežę juos sužeistus.
„Tikiuosi geriausio varianto – kad jie bus išskirstyti po įkalinimo įstaigas. Jeigu jiems iškels baudžiamąsias bylas, tai jiems būtų nebloga apsauga, nes jie turėtų susitikinėti su advokatais, būti vežiojami į viešus teismo posėdžius – neatneši neštuvuose nukankinto ukrainiečio. Kalėjimuose truputį kitaip negu tose koncentracijose stovyklose belaisviams“, – pabrėžė E.Papečkys.
Ar galimi mainai?
Karybos ekspertas abejoja, kad iš tiesų įvyks „Azovstal“ gynėjų ir rusų belaisvių mainai. E.Papečkys teigė abejojantis, kad V.Putinas sutiktų iškeisti „Azovstal“ gynėjus į Ukrainoje sulaikytą oligarchą Viktorą Medvečiuką, žinomą kaip artimą V.Putino draugą.
„Noras „Azovstal“ gynėjus iškeisti į rusų belaisvius vis dėlto yra tik iš Ukrainos pusės, ir kokį sprendimą priims Rusija, mes nežinome, nes žinome, jog Rusija yra negarbinga – su jais gali susitarti, padėti penkis antspaudus, tačiau sekančią minutę Rusija gali nesilaikyti savo susitarimo. Todėl tikėtis, kad Rusija laikysis žodinių susitarimų, negalime. (...)
Žaidime dabar tokios aukštos kortos, kad nei V.Medvečiukas, nei kažkas kitas jau nėra ta korta, kuri galėtų priversti V.Putiną imtis vienų ar kitų veiksmų.
Supraskime, kad V.Putino režimas patiria milžinišką spaudimą iš rusofašistinės visuomenės dalies. Pasigirsta balsų, kad visa V.Putino aplinka jau yra kalta dėl nesėkmingo karo – pradedant S.Šoigu, D.Peskovu ir baigiant deryboms vadovaujančiu V.Medinskiu.
V.Putinas turi išlaikyti prieš juos veidą, jam labai svarbu turėti šios dalies palaikymą. Jo sprendimas mūsų požiūriu gali būti neracionalus, tačiau būtinas jam, kaip diktatoriui, siekiančiam išsilaikyti valdžioje, išlaikyti populiarumą“, – įvertino E.Papečkys.
Dabartinė padėtis
Tuo metu vertindamas dabartinį Rusijos karo Ukrainoje etapą E.Papečkys pastebėjo, kad ukrainiečiai šiuo metu patiria nemažai nuostolių.
„Šiuo metu rytų ir pietų frontai yra patys svarbiausi. Donbase padėtis yra pakankamai sudėtinga, nes ten yra visas Rusijos puolimo svorio centras, ten yra labiausiai patyrę daliniai. Ukrainiečiai, nors ir turi įtvirtintas pozicijas, jiems kartais sunkoka atsilaikyti.
Tuo labiau, kad jie dalį reguliųjų, patyrusių pajėgų išvedė į antrą ešeloną, papildymui. Matome dabar mobilizuotų teritorinių gynybos padalinių, kurių kariai šiek tiek mažiau motyvuoti, mažiau parengti, prasčiau ginkluoti“, – pastebėjo jis.
Vis dėlto, E.Papečkio teigimu, padėtis šiai dienai nėra kritiška, o ir Rusijos pajėgoms pasiekti proveržį yra sunku.
„Ir nematome jokių operacijų. Kiekvienas karas – savaitės ar mėnesio gilios operacijos, prasiveržimas, 250–300 kilometrų gylis, kai pasiekiami pradiniai tikslai, tada eina kita operacija. Dabar to nematome – rusai nepajėgia to padaryti.
Kol kas to nepajėgia padaryti ir ukrainiečiai, bet labai tikimės, kad tie nauji suformuoti daliniai, apginkluoti vakarietiškais ginklais, galbūt gauta aviacija, kuri jiems labai reikalinga, lems proveržį, kuriam pagrindo yra“, – įvertino jis.
