Nei Žemės ūkio ministerijoje pernai įvestas tiesioginis valdymas iš Vyriausybės, nei atnaujinta komanda nepadeda pelkių ministru vadinamam K.Navickui išklampoti iš nesėkmių ruožo. (Pelkių ministru jis pravardžiuojamas dėl užmojų atkurti nusausintas pelkes. – Red.)
Be opozicijos rengiamos interpeliacijos, ministrą jau dusina ir savi.
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, kuris leistų pradėti milžinišką valstybės žemės valdymo ir naudojimo reformą.
Jeigu jai bus pritarta, daugybę metų Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atiteks Liberalų sąjūdžio atstovo Simono Gentvilo vadovaujamai Aplinkos ministerijai.
Šie pokyčiai K.Navickui – ne naujiena, jie buvo numatyti Vyriausybės programoje, bet jau ir konservatoriai pusbalsiu kalba, kad Žemės ūkio ministerija jai pavaldžią įstaigą esą praranda dėl jos vadovo negebėjimo tvarkytis.
Karalius – be karūnos
Prasidėjusius svarstymus dėl NŽT reformos lydi įtarimai, kad šios valdiškos įstaigos šeimininkas keičiamas ne šiaip sau.
Viena vertus, kai kurie politikai kalba, kad iš K.Navicko perimdamas žemės naudojimo politikos formavimą į savo rankas S.Gentvilas gerokai sustiprina savo įtaką. Liberalams tai esą ypač naudinga prieš artėjančius savivaldos rinkimus.
Bet valdančiosios koalicijos partneriams esą nebūtų to pavykę, jei K.Navickas turėtų bent kiek didesnį jį į ministrus delegavusių konservatorių palaikymą.
„Karalius – be karūnos“, – taip pastaruoju metu apie žemės ūkio ministrą atsiliepia ir patys konservatoriai.
Dešiniųjų teigimu, Aplinkos ministerijai NŽT perduodama ir todėl, kad K.Navickas su ja tiesiog nesusitvarko.
„Būtų paprasčiau pakeisti ministrą, o ne kilnoti įstaigą iš vienos ministerijos į kitą“, – kalbėjo kai kurie Seimo konservatorių frakcijos nariai.
Beje, tarp valdančiųjų jau girdėti svarstymų, kad ministerijas galima būtų sujungti, ir prisimenama, kaip prieš kelis dešimtmečius „vadeles paleidęs“ buvęs žemės ūkio ir miškų ministras Vytautas Knašys prarado ir miškų kontrolę, ir ministro postą.
O ūkininkų iš posto vejamam K.Navickui pernai pavyko išsilaikyti tik premjerės Ingridos Šimonytės dėka.
Tiesa, neoficialiai kalbama, kad pastaruoju metu ir Vyriausybės vadovė nebuvo patenkinta tuo, kad ministerija nesugeba užtikrinti sklandaus NŽT darbo.
Vadovo nėra jau pusmetį
NŽT jau daugiau kaip pusmetį neturi nuolatinio vadovo.
Šių metų pradžioje buvo paskelbta kandidatų į direktorius paieška. Ją patikėta atlikti tarptautinei kompanijai, tačiau netrukus atranka sustabdyta, o įstaigoje atliktas auditas.
Jis atskleidė, kad tarnyba jai patikėtą turtą – žemę – valdo neefektyviai, turi rimtų bėdų dėl skaidrumo, gremėzdiškos struktūros ir ypač lėto skaitmenizavimo proceso.
Tarnybai priekaištauta, kad iš 52 jai patikėtų administravimo paslaugų kol kas yra skaitmenizuota tik 14, todėl į biudžetą surenkama per mažai mokesčių.
Jau kelis mėnesius NŽT apskritai esą nepriiminėjo sprendimų, susijusių su valstybei priklausančių žemės sklypų formavimu, o, pavyzdžiui, Vilniuje buvo visiškai sustojęs leidimų naujoms statyboms išdavimas.
Vadino fantazijomis
Žemės ūkio ministerijos atstovai tvirtina, kad naujojo NŽT vadovo atranka buvo sustabdyta dėl vykstančių pokyčių ir bus atnaujinta priėmus sprendimus dėl tarnybos struktūros ir funkcijų.
Anot ministerijos, šie pokyčiai numatyti Vyriausybės programoje. Jiems ministerija esą neprieštarauja ir pasiruošusi įgyvendinti sprendimus, kuriuos priims Seimas.
Tiesa, tokios pozicijos K.Navicko vadovaujama ministerija laikėsi ne visuomet. Dar visai neseniai jos atstovai kalbėjo, kad neketinama perduoti žemės reformos lyderystės kitai ministerijai.
Antai vasarį Aplinkos ministerijai jau pranešus apie planuojamus pokyčius žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ūkininkus ramino, kad tai esą tik hipotetiniai svarstymai ir bent šiemet dėl kokių nors pokyčių neverta nuogąstauti.
Beje, net Vyriausybės programoje nurodoma, kad žemės naudojimo politiką bus siekiama perduoti Aplinkos ministerijai, o NŽT funkcijas – savivaldai. Bet programoje neminima, kad keisis šios tarnybos pavaldumas.
Rengia dovaną savivaldai
Jeigu Seimas pritartų Aplinkos ministerijos siūlomiems pokyčiams, savivaldybėms patikėjimo teise būtų perduota visa jų teritorijoje esanti valstybės žemė bei jos planavimas.
Būsimus pokyčius Seime pristatęs S.Gentvilas aiškino, kad žemės skirstytojo funkcijas perdavus savivaldybėms bus daug efektyviau ir ūkiškiau panaudojama miestų žemė.
Pasak ministro, procesai vyktų skaidriau ir greičiau, nes neliktų funkcijų atskyrimo tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos – viskuo užsiims viena tarnyba.
„Ši reforma galų gale išskaidrins žemės panaudojimo procesus.
Tikrai buvo nenormalu, kai viena institucija ir skirstė žemę, ir kontroliavo, kaip ji naudojama. Tai nekėlė pasitikėjimo nei investuotojams, nei savivaldybėms“, – aiškino S.Gentvilas.
Kartu su šia pertvarka Aplinkos ministerija perimtų ne tik NŽT, bet ir valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse.
Ministerijos – tik vardas?
Aplinkos ministras nepaneigė politikos užkulisiuose sklandančių kalbų, kad su NŽT pavaldumu susiję pokyčiai vyksta dėl to, jog Žemės ūkio ministerijos vadovybei per sunku tvarkytis.
Bet S.Gentvilas tikino, kad žemės perdavimas savivaldybėms buvo numatytas dar prieš pasidalijant ministerijas tarp koalicijos partnerių.
„Tuo metu dar nebuvo aišku, kas vadovaus kokiai ministerijai“, – „Lietuvos rytui“ sakė liberalas. Jis mano, kad būtų buvę nelogiška, jei Aplinkos ministerijai būtų perduota žemės formavimo politika, o ją įgyvendinanti institucija liktų pavaldi kitai.
Panašiai kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas liberalas Viktoras Pranckietis: „Tarnybos pavaldumas keičiamas nepriklausomai nuo ministro.“
Tiesa, V.Pranckietis pripažino, jog būsimi pokyčiai susiję ir su tuo, kad Žemės ūkio ministerijai nepavyksta spręsti NŽT problemų.
„Matyt, silpnas vadovavimas ir lyderystės stoka veda į tai, kad Žemės ūkio ministerija nesugeba ginti savo interesų, netenka kai kurių funkcijų ir tai jai garbės nedaro. Kiek anksčiau ši ministerija jau prarado ir gyvūnų gerovės priežiūros funkciją.
Dabar realiai žemės ūkiui vadovauja dvi ministerijos. Taisykles kuria ne Žemės ūkio, o Aplinkos ministerija. Aš manau, kad ateityje galėtų veikti viena ministerija“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Seimo komiteto vadovas.
Politikas kritiškai įvertino ir K.Navicko darbą. Jis įsitikinęs, kad žemės ūkio ministras „sėdi ne savo rogėse“, ir yra raginęs jį trauktis iš pareigų.
Opozicija rėžė iš peties
Opozicija K.Navickui rengia interpeliaciją. Šią iniciatyvą savo parašais parėmė 56 parlamentarai, tačiau balsuoti dėl nepasitikėjimo ministru norėtų ir kai kurie valdantieji.
Interpeliaciją rengiantys politikai aiškina pasigendantys ministro lyderystės, kuri ypač ryški kylant galimai maisto krizei.
„Užuot susodinęs visus svarbių sektorių atstovus prie bendro stalo ir ieškojęs sprendimų, K.Navickas ir toliau nebendradarbiauja. Tad žemdirbių susierzinimas ir pyktis dėl ministro veiksmų – pelnytas“, – tvirtino socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
Šios partijos frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad buvo padaryta klaida skiriant aplinkosaugininką vadovauti žemės ūkiui: „K.Navickui trūksta ne tik kompetencijos, bet ir autoriteto.
Ministro negebėjimas užmegzti santykio su žemdirbių bendruomene yra pragaištingas. Kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad šiam ministrui pasiekti reikiamų pokyčių bus neįmanoma.
Nusirista iki tokio lygio, kad susitikimuose su ūkininkais ministras šaukia: „Ko čia šoki man į akis?“ Tai ir premjerės atsakomybė – ji turėjo neleisti susidaryti tokiai konfliktinei situacijai.“
Bet pats K.Navickas mano, kad pasirinktas laikas interpeliacijai keistas, ja esą siekiama patikrinti valdančiosios daugumos tvirtumą.
Pasak ministro, šiuo metu jo santykiai su socialiniais partneriais yra konstruktyvūs, ministerija esą atsižvelgia į žemdirbių siūlymus, nuolat vyksta susitikimai: „Dabar kokio nors konflikto nematau, palyginti su tuo, kas buvo prieš gerą pusmetį.“
Užsipuolė ir viceministrą
Šiaip ar kitaip, neseniai paaiškėjo, kad K.Navickui sunkiai sekasi valdytis bendraujant ne tik su žemdirbiais, bet ir su savo komanda.
Antai praėjusią savaitę buvo paviešintas nuotoliniu būdu vykęs pasitarimas, kuriame su socialiniais partneriais bendravęs viceministras E.Giedraitis prasitarė apie vieną galimų naujų ekoschemų, kurioms gali būti skiriamos išmokos.
Panašu, kad viceministras pasakė per daug, nes į jo kabinetą įsiveržęs K.Navickas, nežinodamas, kad posėdis transliuojamas toliau, ėmė griežtai auklėti viceministrą.
„Aš tik pasakiau, kad šnekama apie tai“, – girdėti, kaip teisinasi suglumęs E.Giedraitis.
„Tai dabar sugalvok, kaip jos nebus, ir tokių dalykų daugiau niekada nedaryk nepasitaręs“, – viceministrui rūsčiai priekaištavo K.Navickas, o įvykęs incidentas sutrikdė ne tik E.Giedraitį, bet ir kitus pasitarimo dalyvius.
Anksčiau gynė, dabar puola
K.Navickui interpeliacija buvo rengiama ir praėjusios kadencijos Seime, kai jis vadovavo Aplinkos ministerijai.
Beje, tada ministrą iš posto vertė konservatoriai, aiškinę, kad jam šios pareigos – per sunkios.
O dabartiniai aršūs K.Navicko kritikai tuo metu ministrą gynė. Tarp jo gynėjų buvo ir tuometis valstietis Kęstutis Mažeika, aiškinęs, kad ministrui rengiama interpeliacija – kerštas už miškų urėdijų pertvarką.
Pats K.Navickas tada jam rengtą interpeliaciją siejo su mįslingu medienos dingimu Alytuje ir pradėtu tyrimu.
Buvusi opozicija šiam politikui turėjo daug priekaištų, ypač dėl brangiai kainavusios jo meilės vienai paukščių rūšiai – nendrinėms meldinukėms, kurių apsaugai su ministru susijusiai įstaigai buvo skirta 4 mln. eurų.
K.Navickas portfelį tuomet išsaugojo, bet po kurio laiko tuometis premjeras Saulius Skvernelis vis dėlto nusprendė ministrą pakeisti.
