„Kiek žinau, buvo labai griežti susitarimai net iki draudimų kalbėtis arba kalbėti prieš projektus. Ir išties, matyt, kad spaudimas frakcijos viduje davė vieną ar kitą rezultatą kartu su papudruotais projektais“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė A. Širinskienė. Visgi opozicijai priklausanti parlamentarė mano, kad tolesnis Civilinės sąjungos įstatymo svarstymas Seime nebus toks paprastas.
„Procesas nebus toks lengvas, matyt, kaip tikimasi, nes pastabų ir Civilinės sąjungos projektui iš Teisės departamento tikrai yra labai daug“, – sakė ji.
A. Širinskienė taip pat kritikuoja valdančiųjų sprendimą Civilinės sąjungos įstatymo projektą į Seimo darbotvarkę įtraukti tik išvakarėse. Parlamentarės nuomone, valdantieji įstatymo projektą įtraukti į darbotvarkę delsė dėl to, kad pasipiktinę gyventojai prieš šį sprendimą nepradėtų protestuoti.
„Aš manyčiau, kad taip yra bėgama nuo žmonių, bijomasi, jog kažkas spės paprotestuoti, galbūt surengs kokį mitingą. Tai tiesiog ir pasirenkamas toks bendravimo labai savitas modelis, kuris yra labai destruktyvus, labai apsunkina Seimo darbą. Nes, patikėkite, Seimo nariai ruošiasi posėdžiams paprastai iš vakaro ir dienos jau popietiniu metu būna susipažinę su projektais“, – svarstė A. Širinskienė.
„Ir kada tu vakare vos ne ruošdamasis gulti pamatai, kad darbotvarkė vėl yra apversta, tai tiesiog arba dalis žmonių nepamato, nespėja susipažinti, arba dalis žmonių yra priversti naktį skaityti projektus. Tai taip darbas Seime, mano galva, neturėtų būti organizuojamas, bet kadangi valdantieji bando pabėgti nuo žmonių protestų, tai, panašu, kad tokia praktika tęsis“, – taip pat pažymėjo ji.
I. Šimonytė: geriau netobulas įstatymas, negu jokio
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad konservatorių frakcijoje niekas dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymo rankų nesukinėjo ir spaudimo nedarė. Ministrės pirmininkės teigimu, didesnė dalis frakcijos narių šį įstatymo projektą palaikė dėl to, kad lyginant su Partnerystės įstatymo projektu, šiame projekte buvo padaryta kompromisų.
„Man niekas spaudimo nedarė, aš irgi niekam spaudimo nedariau. Viskas, kas buvo frakcijoje, tai buvo diskusijos apie tai, kiek žmonių nuomonę gali pakeisti pasikeitęs įstatymo projektas. Kai kurių žmonių nuomonę galbūt ir pakeitė, nes išnyko kai kurios nuostatos, kurios galbūt atrodė jautrios vienam ar kitam frakcijos kolegai“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
„Bet čia jau yra tokia frakcija, kur niekas niekam rankų nesukinėja, tai yra klausimas, dėl kurio mes esame sutarę nesutarti ir nesutariame. Ir toliau puikiausiai kartu dirbame“, – pridūrė ji.
Premjerė taip pat akcentavo, kad svarbiausia, jog Seimui užtektų valios pradėti spręsti vienos lyties asmenims kylančias problemas.
„Aš norėčiau projekto, kuris būtų priimtas ir leistų žmonėms, kurie iki šiol negali spręsti savo gyvenimo aktualių klausimų, spręsti gyvenimo aktualius klausimus. Kokius konkretus Seimas yra pajėgus priimti, tokie jie ir tegul būna“, – sakė I. Šimonytė.
„Geriau jau tegul būna netobulas įstatymas, bet koks nors reguliavimas, kuris leidžia šias praktines problemas spręsti. Tai tobulumo siekti turbūt visada norėtųsi, bet nežinau, ar tai visada yra racionaliausia strategija“, – taip pat pažymėjo ji.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė audringas diskusijas sukėlusiai valdančiųjų parengtai alternatyvai Partnerystės įstatymui – Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49 , susilaikė 6 parlamentai.
Šiame projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.
Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.
Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.
Valstiečiai praėjusią savaitę pagrasino, kad valdantiesiems neatsitraukus nuo Civilinės sąjungos įstatymo bei valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, partija pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.
Tuo tarpu Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.
