Kol dabartinėje politinėje arenoje ekspertai rimtos konkurencijos G.Nausėdai neįžvelgia, neatmetama, kad sėkmingai jam iššūkį mesti gali asmuo, kol kas visuomenėje nematomas kaip kandidatas.
Tiesa, kandidatavimo į prezidento postą neatmetė ir premjerė Ingrida Šimonytė, ketvirtadienį neatsakiusi, ar svarsto iš naujo pabandyti laimę 2024 metų šalies vadovo rinkimuose. „Neatsakysiu į šį klausimą“, – žurnalistams sakė ji.
Krizės – ne tik išorėje
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė pastebi, kad ir treti G.Nausėdos prezidentavo metai nebuvo labai lengvi.
„Prezidentas, kaip ir visa valstybė, turėjo ne vieną krizė. Iš pradžių kovidas, kuris daugiau vidaus politikos reikalas, Vyriausybės darbas, paskui problemos su Baltarusija, vienu metu iškilo aštrus Kinijos klausimas – nors tai ir jų pačių nuopelnas.
Viskas baigėsi Rusijos agresija prieš Ukrainą ir brutaliu karu, vykstančiu ten, o Lietuvai tai yra į blogą pasikeitusi bendra saugumo situacija“, – apibendrino R.Urbonaitė.
Tačiau vien išorės krizėmis G.Nausėdos prezidentavimo laikotarpis neapsiriboja – R.Urbonaitė pastebi, kad netrūko ir vidinių šalies vadovo batalijų su Seimo valdančiaisiais.
„Nei su pirma valdančiųjų dauguma, kurioje pirmuoju smuiku grojo valstiečiai, nei su dabartine valdančiąja dauguma, kurioje didžiausią frakciją turi konservatoriai, prezidentui nepavyksta labai lengvai rasti bendro vardiklio“, – nurodė politologė.
Tiesa, R.Urbonaitė pastebi, kad G.Nausėda turi ir kitų iššūkių, apie kuriuos viešojoje erdvėje mažai kalbama – pavyzdžiui, dėl teisinės valdžios formavimo.
„Situacija šioje srityje yra gana rimta – tiek rimta, kad, man atrodo, jai spręsti yra skiriama nusikalstamai mažai skiriama dėmesio. Iš prezidento tikėčiausi daug proaktyvesnės pozicijos“, – teigė politologė.
Nupūs dulkes nuo diplomo?
Savo ruožtu komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas teigė manantis, kad tretieji prezidento G.Nausėdos metai jam buvo itin geri, todėl ir alternatyvų dabartiniam šalies vadovui neatsiranda.
„Jeigu per pirmus dvejus metus jo, kaip žmogaus, kuris stovi su kastuvu prie būsimo fabriko duobės, galėjome klausinėti, kokį pastatą čia statys, kodėl tiek kainuos, tai dabar prezidentas iš to fabriko, arba kitaip tariant, iš ekonomikos statymo veikėjo tapo labiau į „Žalgirio“ rungtynes atėjusiu žmogumi, kuris sėdi ir žiūri, kaip kažkas vienas su kitu kovoja, bet nieko negali padaryti, tik pašvilpti, parėkauti – iš esmės jo kontribucija į rungtynių baigtį nelabai ką reiškia.
Kadangi pastaruoju metu, akivaizdu, užvaldė vienintelis klausimas ir visokie kovidai nukeliavo į užmarštį, tai klausimų prezidentui nekyla – o jeigu nekyla klausimų, nėra jokios alternatyvos.
Net kritikuoti prezidentą sudėtinga, kai jis viską teisingai daro tais klausimais, kurie žmonėms rūpi“, – teigė M.Lapinskas.
„Gal ir ciniška taip sakyti, bet jeigu dar pora tokių metų, kaip dabar, tai prezidentui šviečiasi rožinės perspektyvos“, – pridūrė jis.
M.Lapinskas svarsto, kad artėjant rinkimams, ekonominiai klausimai vėl taps aktualesni, o šiose temose šalies vadovas galės sužibėti.
„G.Nausėda vėl nupūs dulkes nuo savo daktarinės disertacijos, nuo savo diplomo ir kalbės apie ekonomiką, socialinį teisingumą ir panašius dalykus. Ir neatrodo, kad daug kas šioje sferoje galėtų jam įkasti“, – svarstė jis.
Konkurentas – dar nematomas?
Tuo metu R.Urbonaitė įsitikinusi, kad yra politikų, visuomenės veikėjų, kurie galėtų mesti iššūkį G.Nausėdai būsimuose prezidento rinkimuose, bet jie, anot politologės, nebūtinai šiuo metu yra matomi kaip kandidatai.
„Galbūt nuskambės ciniškai, bet kandidatai yra konstruojami, nes prezidento rinkimai yra asmenybės rinkimai. Įsijungia tam tikros žaidimo taisyklės“, – pastebėjo ji.
R.Urbonaitė svarstė, kad politinės partijos ieškos kandidato iš išorės, kurį galėtų netiesiogiai paremti.
„Greičiausiai reikėtų nepartinio žmogaus, kuris galėtų apsimesti nesąs politiku, kas Lietuvoje yra populiaru, žmonės nenori į prezidentus rinkti politikų. Reikėtų klasikinio standarto, kad žmogus būtų gerai atpažįstamas, bet neateitų tiesiai iš politikos ar iš Seimo“ – svarstė ji.
Anot R.Urbonaitės dabartinė politinė konkurencija G.Nausėdai būtų silpna – tiek Vilija Blinkevičiūtė, tiek Saulius Skvernelis ar Ingrida Šimonytė jau dalyvavę prezidento rinkimuose ir pralaimėję, tuo metu Viktorijos Čmilytės-Nielsen galimybes visuomenės apklausos vertina ganėtinai pesimistiškai.
„Dabartiniame politiniame peizaže būtų sunku atrasti, kas sukurtų rimtą konkurenciją G.Nausėdai, bet jie kol kas gali būti mums nematomi kaip kandidatai“, – pabrėžė ji.
