Taip jis kalbėjo Seimo darbo grupei baigus derinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Jame visuotinis šaukimas nenumatomas, nors šią idėją politikai anksčiau svarstė.
„Tokio ypatingo skubėjimo visuotiniam šaukimui, įgyvendinant mūsų gynybos planus, nebūtų“, – LRT penktadienį kalbėjo generolas leitenantas.
Pasak jo, sprendžiant šį klausimą svarbu atsižvelgti į savo galimybes, „visų pirma į tokias grynai finansines, technines galimybes“.
„Dabar esame užsibrėžę tikslą kuo daugiau priimti sąjungininkų, turime pastatyti infrastruktūrą paruošti mokymo vietas: poligonus, klases. Turime sudaryti sąlygas tiems kariams, kurie bus dislokuoti Lietuvoje, kur mokintis“, – kalbėjo kariuomenės V. Rupšys.
„Turime pažiūrėti, kur tas balansas“, – pridūrė kariuomenės vadas.
Generolo leitenanto teigimu, jau ir dabar pašaukti įmanoma panašiai tiek karių, kiek būtų galima esant visuotiniam šaukimui.
„Ribinis skaičius numatytas apie 4 tūkst. šauktinių yra arti visuotinio šaukimo, nes demografinė padėti ir kitos aplinkybės lemia, kad maksimum 6 tūkst. galėtume pašaukti“, – kalbėjo V. Rupšys.
Partijoms nesutarus dėl visuotinio šaukimo, į susitarimą siūloma įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, (susitariama – BNS) priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.
