Kaip pranešime pažymi Lietuvos kariuomenė, poligonas kuriamas siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių rengimui bei aukštai kovinei parengčiai palaikyti.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad poligono atidarymas yra simbolinis, nes poligoną dar reikia paruošti naudoti – jį pažymėti, palaipsniui įrengti infrastruktūrą.
Visgi, pasak ministro, poligone jau dabar yra šaudykla, jame yra galimybių manevruoti, todėl juo bus galima pradėti naudotis nepabaigus visų įrengimo darbų.
„Kai poligonas bus pažymėtas, juo galima bus naudotis“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.
Kariuomenės pranešime nurodoma, kad atkurto Rūdninkų karinio poligono plotas siekia beveik 17 tūkst. hektarų, todėl jis bus tinkamas bataliono dydžio karinio vieneto taktikos ir šaudymo pratyboms, nes didelė jo dalis yra miškingoje teritorijoje, atokiai nuo apgyvendintų vietovių.
Poligone ilgainiui turėtų atsirasti infrastruktūra 3 tūkst. karių apgyvendinti, įvairios karinės technikos aikštelės ir parkai, valgykla, sporto ir laisvalaikio kompleksas, šaudmenų, sprogmenų sandėliai.
Lietuvos kariuomenė nurodo, kad visiškai įrengti poligonui ir kelių infrastruktūrai reikės 260 mln. eurų.
Anot jos, mažesnio masto pratybos poligone gali vykti jau dabar, o didesnės planuojamos kitų metų pabaigoje.
Rūdninkų karinis poligonas veikė ir sovietmečiu. Pastaruoju metu čia treniravosi Viešojo saugumo tarnyba.
Seimas Rūdninkų poligoną yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu. Jis bus išplėstas, poligono plotas sieks beveik 17 tūkst. hektarų.
Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti.
Teigiama, kad Rūdninkų karinio poligono apylinkėse gyvenantys asmenys bei visi norintys ir toliau galės nevaržomai lankytis, uogauti ar grybauti teritorijoje, išskyrus karinių pratybų laikotarpį.
