Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo Seimo pirmasis vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Įvertino G. Nausėdos ir D. Grybauskaitės pozicijas
Visą savaitę netylant kalboms apie „Bayraktar“ drono pirkimą Ukrainai, apie tai viešai pasisakė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėždamas, kad dėl lietuvių suaukotos sumos didžiuojasi savo tauta. Tiesa, šią akciją organizavęs visuomenininkas Andrius Tapinas atkreipė dėmesį, kad šalies vadovas kiek anksčiau atsisakė prisijungti prie specialios transliacijos, raginančios rinkti lėšas šiam brangiam pirkiniui.
R.Karbauskis svarstė, kad tai visgi yra ne valstybinė, o privati akcija, tad prezidentas turi teisę pasirinkti, kur jam dalyvauti, o kur – ne.
„Aš dabar matysiu Ukrainos aktorius Naisiuose, jie baigė statyti spektaklį apie Ukrainos karą, su kuriuo jie pradės gastroliuoti po Lietuvą, tai jei aš dabar kreipčiausi į prezidentą pagalbos, turbūt sulaukčiau tokio paties atsakymo, kad tai mano bėda, mano reikalas – tu darai ir padarysi. Tai nemanau, kad reikėtų smerkti prezidentą, kai jis nesiima dalyvauti kažkokiose privačiose iniciatyvose“, – aiškino LVŽS lyderis.
J.Razma savo ruožtu teigė, kad ši iniciatyva yra viena svarbiausių pastarojo laikotarpio visuomeninių akcijų, o pats G.Nausėda linkęs savo iniciatyvą parodyti tik tada, kai žino, kad jos rezultatas bus jam palankus.
„Matome, kad ta akcija nuskambėjo visame pasaulyje, kad pagaliau yra atsakas iš Turkijos „Bayraktar“ gamintojų, dovanojant droną. Kalbant apie prezidentą, manau, kad jo reakcija šiuo atveju yra tokia, kokia ir dažnai būna – jei nėra kažkoks klausimas, kur būtų garantuotas teigiamas rezultatas, prezidentas dažniausiai vengia aktyviai dalyvauti, imtis iniciatyvos.
Šiuo atveju, matyt, nebuvo to įsitikinimo, kad ta akcija gali būti sėkminga, nes skelbiama suma buvo didelė, todėl taip ir atsitiko“, – spėjo jis.
Paklausti, kaip vertina ir kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką Vakarų Europos lyderiams, pašnekovų nuomonės išsiskyrė. Buvusi šalies vadovė sukritikavo ir Prancūzijos prezidentą E.Macroną dėl jo dažnų skambučių V.Putinui, pabrėždama, kad su teroristais kalbėtis negalima.
„Manau, kad žodžiai savo esme labai teisingi. Jeigu mes prisimintumėm, kiek jau tų skambučių buvo Putinui, ypač iš Macrono pusės, ar nors vieną kartą mes girdėjome apie kokį nors pasiektą rezultatą? Turi būti kažkada ribos, galbūt tas rezultatas būtų didesnis, jeigu Putinas nebesulauktų jokių skambučių iš jokių svarbių užsienio šalių vadovų.
Dabar, kai nuolat skambina didžiųjų valstybių vadovai, manau, tai Putinui suteikia tokį papildomą argumentą, kad jis čia yra labai reikšmingas. Vis tiek turbūt tuose skambučiuose yra tam tikri prašymo motyvai, ir D.Grybauskaitė iš esmės teisi, ir mes Seime esame įvardinę Rusiją kaip teroristinę valstybę, tai atitinkamai ir turi būti bendraujama su taip įvardintais subjektais.
Tuo tarpu minėti vadovai, mano supratimu, bendrauja kaip ir normaliomis aplinkybėmis bendrautų. Tai kritika šiuo atveju yra teisinga, gal ji privers kai kuriuos susimąstyti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
R.Karbauskis savo ruožtu D.Grybauskaitės retoriką įvertino kaip nesusipratimą.
„Esu tikras, kad su Ukrainos prezidentu Zelenskiu tai yra derinta, ir dedamos visos pastangos, kad išvežtų iš Ukrainos grūdus, ir tos pastangos dabar reikalingos ypatingos. <...> Aš nežinau tų skambučių konteksto ir turinio, tačiau bet kokiu atveju tų valstybių vadovai elgiasi labai atsakingai.
Mes, aišku, norėdami pabrėžti savo „patriotiškumą“, kartais leidžiame sau žeminti kaimyninių valstybių, ypač Vakarų Europos valstybių vadovus, taip parodydami savo išskirtinumą, bet ar tai mums suteikia papildomos garbės – nežinau, abejoju tuo“, – vertino LVŽS lyderis.
Panašiai, R.Karbauskio manymu, pastaruoju metu atsitiko ir su Kinija bei daug aistrų sukėlusiu Taivano atstovybės Lietuvoje klausimu.
„Mūsų dabartinė valdžia tiesiog prisidirbo, ir elgėsi taip, kaip nesielgė niekas Europos Sąjungoje ir Vakarų pasaulyje. Turime visišką Kinijos blokadą, nebeturime normalių diplomatinių santykių, tai šioje situacijoje pasekmė yra ta pati. Mes galime visaip kaip dergti Prancūzijos ir Vokietijos vadovus, o paskui, matyt, eisime šnekėti su jais apie tai, kad mums reikia papildomų karinių dalinių. <...>
Aišku, prezidentė Grybauskaitė gali sakyti, ką nori – ji dabar pensininkė ir už savo žodžius neatsako. Bet kas Lietuvoje gali pasakyti, kad tai pensininkės žodžiai. Šiuo atveju, kai pradės šnekėti kaip Lietuvos vadovai, tada jau pasekmes turėsime tikrai neišvengiamas“, – rėžė R.Karbauskis.
Pabrėžia susitarimų svarbą
Anksčiau valstiečiai yra pareiškę, jog nepasirašys partijų susitarimo dėl užsienio politikos, jeigu Seimo darbotvarkėje liks „visuomenę skaldančių“ klausimų. Pasak R.Karbauskio, tokia pozicija išlikusi iki šiol.
„Mums kilo klausimas, kodėl valdantieji, kurie prieš mėnesį aiškino apie tai, kad reikia susivienyti ir būti tokiais, kokie turime būti rizikos ir grėsmių akivaizdoje, staiga ateina Seimo pavasario sesija ir jie puola priiminėti liberalų siūlomus projektus dėl partnerysčių.
Kitas klausimas – narkotikų dekriminalizavimas. <...> Jeigu ponas Razma man pasakytų, kad jie tikrai nesvarstys iki Nepaprastosios padėties nutraukimo, mes be jokių abejonių pasirašome susitarimą dėl gynybos“, – sakė jis.
Pats J.Razma aiškino, kad jį stebina tam tikrų įstatymų sugretinimas su karu Ukrainoje.
„Tiesioginio ryšio tarp jų tikrai nėra. <...> Ir anksčiau, kai partijos pasirašydavo įvairius susitarimus, be abejo, opozicijai ne viskas patikdavo, ką svarsto ir priima tuo metu valdantieji, bet niekada nebūdavo tokiu pagrindu atsisakoma pasirašyti susitarimų. Bet manau, kad čia nedidelė bėda, jei LVŽS ir nepasirašys, kadangi jiems dideli laimėjimai būsimuose rinkimuose negresia.
Čia svarbi tokių susitarimų išdava, kad partijos, kurios gali realiai ateiti į valdžią, garantuotų, kad yra užsienio, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos tęstinumas pagal tuos principus, kurie pateikti tuose susitarimuose. <...>
Tie, kas nepasirašys, tiesiog į kažkokį politinį užribį save pastatys, galbūt bandys pritraukti kažkokius rinkėjų balsus, minėdami tuos priimamus Seime įstatymus, kurių dalis visuomenės nepriima ir vertina kritiškai“, – kalbėjo TS-LKD narys.
