„ES lygiu nebuvo išdrįsta pavadinti daiktų savais vardais ir tiesioginio „fizinio barjero“ įvardijimo tekste nėra, tačiau atsirado sąvoka „stacionarioji infrastruktūra“, ir tai yra mūsų pasiekimas“, – Vidaus reikalų ministerijos pranešime teigė Lietuvos ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, reglamento tekste numatyta, kad turi būti patvirtinti bendri ES išorės sienų apsaugos standartai.
Kilus neteisėtos migracijos bangai iš Baltarusijos, Lietuva savo iniciatyva ir savo lėšomis apsiėmė statyti fizinį barjerą, kad apsaugotų ES išorinę sieną.
Anot pranešimo, ministrai taip pat palaikė solidarumo mechanizmą migracijos srityje. Juo siekiama teikti pagalbą Viduržemio jūros šalims, perkeliant asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, arba remiant šalis finansiškai.
Mechanizmo įgyvendinimą toliau koordinuos Europos Komisija.
Lietuvos ir keleto kitų šalių ministrai pasisakė už tai, kad solidarumo mechanizmas būtų lankstus, jame būtų dalyvaujama savanoriškais pagrindais ir pagal galimybes.
Kalbėdama apie karo pabėgėlių priėmimą, A. Bilotaitė Liuksemburge pabrėžė, kad būtina užtikrinti tam finansavimą. Apie tai ji kalbėjo ir su vidaus reikalų eurokomisare Ylva Johansson.
„Jau daugiau nei tris mėnesius įgyvendiname Tarybos sprendimą dėl laikinosios apsaugos, o ES finansinės paramos dar negauname. Siūlomas finansavimo mechanizmas yra sudėtingas. Tačiau Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms valstybėms narėms ES finansinė parama labai reikalinga jau dabar, ir šis poreikis tik auga“, – tvirtino Lietuvos ministrė.
Prieš metus Lietuva susidūrė su organizuota neteisėta migracija. Vilnius dėl to kaltina Minsko režimą. Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, šis srautas sustabdytas praėjus taikyti apgręžimo politiką ir pasienyje statyti fizinį barjerą su integruota stebėjimo sistema.
Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuva priėmė 56 tūkst. karo pabėgėlių.
