„Ką jūs darot?! Juk vyksta karas!“ – toks priešą iškart nukertantis argumentas dabar bene labiausiai valkiojamas tarp politikų.
Pirmiausia jį pradėjo naudoti opozicija, tebesišaukianti tautos keršto valdantiesiems už tai, kad jie toliau mėgina Seime stumti projektus dėl gėjų ir negėjų civilinės sąjungos, kuokštelio „žolės“ dekriminalizavimo ir kitokių baisių dalykų.
„Vyksta karas, o jūs čia su savo niekais, kurie dar taip baisiai skaldo ir nervina visuomenę!“ – taip valdžią į protą mėgino atvesti opozicija. Šiomis dienomis ji atsiskyrė nuo valdančiųjų ir posėdžiauja kitoje Seimo salėje.
Į šį aktą kategoriškiausi valdantieji reagavo triumfo šūksniais, jog visuomet žinojo, kad ši opozicija esanti viso labo antivalstybinių elementų grupuotė: „Vyksta karas, o jie štai ką daro – skaldo ir paralyžiuoja pagrindinį valstybės organą!“
Natūralu, jog po tokių tautos išrinktųjų pareiškimų reikėjo laukti, kad tokia taktika pasklis ir tautoje. Taip ir atsitiko.
Antai Lietuvos futbolo rinktinė pastaruoju metu taip šauniai makaluojasi tarptautinėje arenoje, jog jau ima atrodyti, kad jai verčiau pradėti žaisti tautinę ripką. Žinoma, pačiai su savimi. Bet po pastarojo prapylimo 1:2 gaisrininkams iš Farerų Salų nacionalinės kamuolio spirdžių rinktinės vadas V.Ivanauskas irgi ištraukė karo kozirį.
Kai vienas nesusipratęs žurnalistas, užuot pasidžiaugęs, kad lietuviai praleido tarp kojų ne tiek kamuolių, kiek yra salų Farerų salyne, paklausė trenerio, ar jis po tokių rinktinės rezultatų vis dėlto bent kartais nepagalvoja apie atsistatydinimą, V.Ivanauskas nukirto klausėją lyg farerietis gynėjas mūsiškį puolėją – esą tokius dalykus ne tokiai smulkmei kaip žurnalistams svarstyti, juolab kad yra svarbesnių dalykų – vyksta karas!
Regis, netrukus ateis laikas, kai, pavyzdžiui, koks nors slunkius lietuvis vyras žmonai paprašius išnešti šiukšles ją nusodins: „Išprotėjai?! Juk karas!“
