Šalies vadovas, reaguodamas į jau dvi savaites opozicijos vykdomą Seimo darbo boikotą, pasisiūlė tarpininkauti susipriešinusių parlamentarų konflikte, tačiau valdantieji atkerta – jau stojusiam į opozicijos pusę prezidentui būti nešališku arbitru būtų sunku.
Kritika dėl požiūrio į opoziciją
Po G.Nausėdos pranešimo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė išgirdusi kritikos valdančiajai daugumai, tačiau dalis tos kritikos, anot jos, galėtų būti pritaikyta ankstesniems valdantiesiems.
G. Nausėda „asmeniniu įsipareigojimu“ laiko Ukrainos atstatymą po karo
„Kritikos būta, sakyčiau, kad buvo apžvelgta net ne vienos, o ankstesnių kadencijų tam tikros klaidos, ypač kalbant apie sporto politiką, bet ir apie kitas sritis. Buvo tokia apžvalga – vertinu tai kaip prezidento nuomonę“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Paklausta, ar valdantieji pasinaudos prezidento pasiūlymu padėti užmegzti dialogą opozicija, V.Čmilytė-Nielsen teigė mananti, kad konfliktą pavyks išspręsti patiems Seimo nariams.
„Prezidento indėlis į dialogo palaikymą su opozicija, apskritai jo vaidmuo, taip pat yra svarbus. Tokios iniciatyvos sveikintinos. Bet dialogo grupė Seime veikia, mes ir čia vietoje sureguliuosime šią situaciją“, – įsitikinusi ji.
Tuo metu prezidento kritikos, jog valdantieji neįsiklauso į opoziciją Seimo pirmininkė nekomentavo.
„Šios dalies prezidento kalbos vertinimą pasilaikysiu sau – šioje vietoje išsiskiria nuomonės“, – teigė ji.
Kritika dėl pandemijos valdymo
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė negalintis pritarti prezidento kritikai, esą problemų pandemijos valdyme kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai.
„Sutikti, kad buvo neįsiklausyta į ekspertus, aš tiesiog negaliu. Aš nežinau, kokius ekspertus prezidentas turėjo, Vyriausybė buvo netgi sudariusi nepriklausomą ekspertų grupę, su kuria labai intensyviai bendravome. Buvo tokių momentų, kada dirbome ne valandomis, o paromis kartu“, – kalbėjo A.Dulkys.
Susiję straipsniai
G. Nausėda kalbos metu teigė, kad visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai: „Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.“
Savo ruožtu A.Dulkys atkreipė dėmesį į tai, kas pandemijos metu vyko visame pasaulyje.
„Dar kartą apeliuoju į prezidento kvietimą matyti procesus plačiąja prasme – jei pasižiūrėsime, kas tuo pačiu metu vyko kitose Europos Sąjungos šalyse (...), ten visur buvo dvi vieningos sritys, specialūs judėjimai – vieni prisidengę šeimos, kiti – fašizmo raktažodžiais, sėkmingai visur sveikatos ministrus paišė su Hitlerio ūsais ir vystė visas šitas temas ir tą susipriešinimą.
Šito nematyti galėjo tik aklas, bet dabar, deja, istorija ir karas parodė, kur yra tiesa. Manau, kad čia buvo pagrindinė bėda“, – įvertino A.Dulkus.
Anot jo, problemų taip pat sukėlė „dviprasmiškos, abejojančių žinučių skleidimas“.
„Kai kuriais atvejais ekspertų Lietuvoje dirbo daugiau nei buvo darbuotojų sveikatos apsaugos ministerijoje“, – juokavo ministras.
Nemato, kaip galinčio tarpininkauti
Tuo metu užsienio reikalų ministras ir konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad prezidento metiniame pranešime skambėjusioje kritikoje valdantiesiems galima įžvelgti žinutes šalies vadovo elektoratui.
„Prezidentas to nelabai bijo slėpti... tas, pavadinkime, jo elektoratas, kuriam jis ir siunčia tam tikras žinutes. Ar tai, kas susiję su skiepais, ar su kitais socialiniais klausimais. Tos žinutės buvo labiausiai skirtos tam, kur piketuos prie Seimo“, – sakė G.Landsbergis.
Konservatorių lyderis sureagavo į prezidento siūlymą tarpininkauti parlamentarų konflikte – G.Landsbergio teigimu, tarpininkauti šalies vadovui gali būti sunku, mat jis jau stojo į opozicijos pusę.
„Tradicija Lietuvoje buvo tokia, kad valstybės vadovai dalyvaudavo dialoge. Būtent arbitro pozicija, kuri leidžia abiem pusėms priartėti ir rasti sutarimą. Kol kas dar to nepavyko“, – teigė G. Landsbergis.
T.Bauro nuotr.
Anot politiko, veikiausiai tai lėmė prezidento „orientacija į artėjančius rinkimus“ ir „susitapatinimas su opozicinėmis jėgomis“.
„Dialogui tai tikrai nepadeda. Jis atsistoja aiškiai į vieną pusę ir tada tas dialogas... Mums tada reikia diskutuoti ir su opozicija, ir su toje pačioje pusėje esančiu prezidentu“, – teigė G. Landsbergis.
Ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime prezidentas G. Nausėda pažymėjo, kad jo, kaip valstybės vadovo, pareiga yra prisidėti, jog tarp konfliktuojančių bei skirtingose salėse posėdžiaujančių valdančiųjų ir opozicijos atsirastų dialogas.
„Mano, kaip valstybės vadovo, pareiga – padėti dialogui. Tačiau tam reikalinga visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą. Kol kas to pasigendu“, – sakė G. Nausėda, prieš tai pažymėjęs, kad jam svarbu, jog jo metinio pranešimo pasiklausyti į vieną salę susirinko tiek pozicija, tiek ir opozicija.
Trečiojo savo metinio pranešimo metu šalies vadovas sukritikavo esamą situaciją žemės ūkio, sveikatos, finansų sektoriuose. Kritikavo Vyriausybės sprendimus dėl Taivaniečių atstovybės bei tai, kaip buvo susitvarkyta su pandemijos sukelta krize.