Prezidentas pasisiūlė tapti mediatoriumi valdančiųjų ir opozicijos konflikte.
„Man svarbu, kad šiandien klausytis metinio pranešimo susirinkote visi – ir pozicija, ir opozicija. Mano, kaip valstybės vadovo, pareiga – padėti dialogui. Tačiau tam reikalinga visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą. Kol kas to pasigendu“, – tvirtino G.Nausėda.
Anot šalies vadovo, nors pastarieji metai ne kartą parodė, kad gebame susivienyti, kai valstybei kyla išorinės grėsmės, šio gebėjimo išgirsti ir išklausyti vienas kitą nuolat pritrūkstame, kai kalbame apie Lietuvos žmonių gerovei būtinus sprendimus.
„Net neprasidėjusios diskusijos nutraukiamos sausu „ne“. Ne toje Seimo salės pusėje gimę pasiūlymai nugula stalčiuose ar pražilsta, belaukdami Vyriausybės išvadų. Balsuojama ne už ar prieš konkretų siūlymą, o tam, kad oponentui būtų parodyta jo vieta. Ir galiausiai pradedame posėdžiauti skirtingose Seimo salėse“, – pareiškė jis.
Pasiklausyti prezidento kalbos į Seimą atvyko ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė bei profesorius Vytautas Landsbergis.
Didžiausias dėmesys – karui Ukrainoje
Šalies vadovas savo trečiąjį metinį pranešimą pradėjo nuo užsienio politikos ir karo Ukrainoje temų. Anot jo, Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai tekęs taikos ir sąlyginės ramybės laikotarpis.
Prezidentas pasidžiaugė, kad jau 29 metus savo šalyje nematome okupacinės kariuomenės karių ir 18 metų esame aktyvūs NATO ir Europos Sąjungos nariai. Visa tai, kai akcentavo jis, yra ypatingi pasiekimai, kurie rodo, kad, iškovoję laisvę, nesėdėjome sudėję rankų.
„Per tris dešimtmečius daug nuveikėme, siekdami prisitaikyti prie kaimynystės, kuri per amžius buvo ir agresyvi, ir nestabili. Todėl šiandien gebame drąsiai pasitikti pavojų, tvirtai ginti savo principus ir tiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė G.Nausėda.
Prezidentas iškėlė tris kryptis, kuriomis, jo manymu, šiandien būtina dirbti, norint pasiekti žmonių gerovės ir valstybės klestėjimo.
Pirma, kaip nurodė šalies vadovas, mes privalome visomis išgalėmis remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, orumą ir geresnę ateitį. Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.
Trečia pareiga buvo įvardyta kaip svarbiausia – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi.
„Didžiuojuosi galėdamas pasakyti, kad su pirmuoju uždaviniu tvarkomės tiesiog pavyzdingai. Pirmosiomis karo dienomis, savaitėmis ir mėnesiais Lietuvos žmonės demonstravo susižavėjimo vertą vienybę ir solidarumą. Lietuvos ir Ukrainos bendrystę išreiškėme ne tik mėlynai geltonų vėliavų jūra, bet ir nuoširdžiu svetingumu.
Atviromis širdimis priėmėme dešimtis tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių. Apgaubėme juos dėmesiu ir rūpesčiu. Iki šiol dosniai aukojame, kad Ukrainos žmones, kad ir kur jie būtų, pasiektų gyvybiškai svarbi humanitarinė pagalba“, – padėką išsakė G.Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad vieni pirmųjų pradėjome teikti ir karinę paramą Ukrainai. Pasak jo, perduodame jai tiek ginkluotės ir amunicijos, kiek galime sau leisti, išlaikydami Lietuvos gynybinį pajėgumą.
„Esame vieni lyderių ir pagal privačiai siunčiamos karinės pagalbos kiekį. Ukrainos gynėjai šiandien naudoja šaudmenis, važiuoja automobiliais, naikina priešo orlaivius ir tankus raketomis, vykdo žvalgybą ir koreguoja artilerijos ugnį bepiločiais aparatais, gautais iš Lietuvos.
Užtikrinu, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainą visomis priemonėmis. Remsime, nes ji yra mūsų broliška šalis, kovojanti už savo ir mūsų laisvę. Remsime, nes tikime tvirta ukrainiečių tautos valia kurti nepriklausomą ateitį. Tikime jos ateitimi Europos Sąjungos šeimoje“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas taip pat patikino, kad, sugrįžus taikai, Lietuva padės ukrainiečiams atstatyti savo šalį. Tam esą ruošiamasi jau dabar.
„Man tai yra asmeninis įsipareigojimas. Savo akimis mačiau sugriautus ukrainiečių namus, iš kurių liko tik pajuodusios sienos. Dar skaudžiau išgyvenu dėl nepataisomai sužalotų žmonių gyvenimų.
Tikiu, dėl paramos Ukrainai sutarsime visi, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ar prioritetų. Nes karas Ukrainoje – visų mūsų karas. Karas prieš gaivalą, kuris jau buvo mus 50-čiai metų „išvadavęs“ nuo žmogiškojo orumo, valstybingumo ir laisvės. Neleisime blogiui triumfuoti dar kartą“, – patikino G.Nausėda.
Kritikos kliuvo ir Vakarų lyderiams
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiandien Ukrainoje sprendžiamas visos Europos likimas, todėl labai svarbu pažaboti Rusijos imperines ambicijas, veikiant išvien su mūsų draugais ir sąjungininkais, kurių šiandien – kaip niekad daug.
„Pirmiausia turime užtikrinti, kad ES ir NATO šalys veiktų vieningai, greitai ir ryžtingai. Laikau tai savo pagrindiniu tikslu“, – konstatavo jis.
Tačiau ilgalaikis strateginis mūsų tikslas, kaip sakė prezidentas – pasiekti, kad Europos Sąjungos ir NATO šalys išsilaisvintų iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
„Šioje srityje Lietuva jau dabar – akivaizdi lyderė. Tuo visi galime didžiuotis. Prieš kelis dešimtmečius supratę, kad Rusija išnaudoja energetiką šantažui ir manipuliavimui, sutelkėme politinę valią ir įgyvendinome būtinus pokyčius. Naujausi įvykiai parodė, kad buvome visiškai teisūs“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kaip akcentavo G.Nausėda, svarbus pasiekimas yra ir šiemet anksčiau laiko užbaigtas GIPL dujotiekio projektas. Jis leidžia ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir kitoms regiono šalims apsirūpinti gamtinėmis dujomis, pasinaudojant viena kitos terminalų ir saugojimo pajėgumais.
„Tačiau kai kurių darbų dar nespėjome atlikti. Pirmiausia turime tinkamai pasirengti ir kiek įmanoma anksčiau atlikti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, taip galutinai įtvirtindami savo energetinę nepriklausomybę.
Antra, privalome įgyvendinti jau priimtus įstatymus ir persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką. Tai puikus būdas kurti naujas darbo vietas ir daugiau investuoti mūsų regionuose. Be to, tai – priešnuodis energijos išteklių brangimui. Visiškai akivaizdu – kuo daugiau bus atsinaujinančios energetikos Lietuvoje ir Europoje, tuo mažiau poreikio žvalgytis į iškastinius išteklius Rytuose.
Europos šalims išsivadavus iš Rusijos energetinio diktato, atsirastų prielaidos visiškam politiniam ES savarankiškumui. Pagaliau baigtųsi telefoninių skambučių su nuolankiais prašymais Maskvai era“, – pareiškė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad dabartiniu geopolitinių įtampų laikotarpiu Lietuva negali sau leisti prabangos ieškoti „aukso vidurio“, balansuodama tarp Rytų ir Vakarų.
„Mūsų pasirinkimas – visiškai aiškus. Vienoje pusėje matome laisvę, kuri leidžia skleistis piliečių gerovei ir orumui, kitoje – tironiją, kuri mindo žmogaus teises ir jį paverčia bereikšmiu sistemos sraigtu arba nusikaltimų įrankiu. Kaip ir prieš tris dešimtmečius, mes renkamės laisvę Vakaruose“, – sakė G.Nausėda.
Tačiau, anot jo, Rusijos finansinės pakišos, propagandos aparatas ir dešimtmečiais visame pasaulyje kruopščiai megztas įtakos tinklas išlieka grėsminga jėga, kurios negalime nuvertinti.
„Ne iš piršto laužtas skepticizmas tų, kurie atsargiai vertina kai kurių Vakarų šalių galimybes atmerkti akis ir pamatyti taip ilgai puoselėtos pragmatiškos politikos Rusijos atžvilgiu ydingumą.
Turi keistis ne tik atskirų žmonių, bet ir ištisų demokratinių visuomenių požiūris. Juk mes užstojame skriaudžiamą silpnesnį žmogų ar pasipriešiname prievartai gatvėje. Kodėl turėtume kitaip elgtis valstybių lygiu? Kodėl turime sukti akis į šoną, kai prievartaujama Ukraina?
Abejingumas kitų skausmui anksčiau ar vėliau atsigręžia prieš tą, kuris yra abejingas“, – įsitikinęs šalies vadovas.
Prezidentas priminė, kad neatidėliotinas uždavinys šiandien – sustiprinti karinį šalies saugumą. Jis atkreipė dėmesį, kad herojiškas Ukrainos gynėjų pavyzdys rodo, kiek daug galima pasiekti, sutelkus jėgas mirtino pavojaus akivaizdoje.
„Per pastaruosius 8 metus mes išties nemažai nuveikėme: grąžinome privalomą pradinę karo tarnybą, įvykdėme įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau 2 proc. BVP, pasiekėme, kad NATO patvirtintų Baltijos šalių gynybos planus ir regione dislokuotų priešakines pajėgas.
Vis dėlto artimiausiu metu turėsime padaryti dar daugiau ir greičiau“, – perspėjo G.Nausėda.
„Tiek Baltarusijos režimas, tiek ir jį kontroliuojanti Rusija įrodė pasiryžę be jokių skrupulų destabilizuoti ne tik Lietuvą, bet ir kitas kaimynines Europos Sąjungos ir NATO šalis“, – pridūrė jis.
„Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais“
Prezidentas dėmesio savo kalboje skyrė ir pandemijai. Jo teigimu, dabar pats laikas kritiškai įvertinti, kas mums pavyko, o ką vertėjo daryti kitaip.
„Turime pripažinti, kad, siekdami efektyviai kovoti su COVID-19 pandemija, ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti. Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai.
Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti.
Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. Vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį.
Visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai. Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – rėžė G.Nausėda.
Pasak jo, net dabar, kai pandemijos grėsmė atsitraukė, padėtis sveikatos apsaugos sistemoje išlieka sudėtinga.
„Valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu“
Šalies vadovas pasisakė ir apie dar vieną krizę – infliaciją – su kuria susiduria Lietuva.
„Pirmą kartą per ilgą laiką atlyginimai ir socialinės išmokos auga kur kas lėčiau negu kainos. Pinigų nuvertėjimas ryja pensijų didinimo naudą. Labiausiai nuo prekių brangimo nukenčia tie, kurie gauna mažiausias pajamas. Senjorai. Žmonės su negalia. Skurdžiau gyvenančios šeimos. Jų patiriamas infliacijos poveikis – dar didesnis. Ir skaudesnis“, – kalbėjo jis.
Kaip teigė G.Nausėda, visa tai lėmė priežastys, kurių mes negalime kontroliuoti, tačiau infliacijos pasekmės gali ir turi būti švelninamos.
Aptardamas žmonių su negalia gyvenimo kokybės klausimus prezidentas pareiškė, kad jie nebegali būti nišinis vienos, ar daugiausia dviejų, ministerijų darbas: „Norėtųsi matyti gerokai didesnes visų ministrų, kaip ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovų, pastangas savo kuruojamose srityse.“
„Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną iš svarbiausių savo programos elementų. Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti.
Planuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, kurios šiandien mums kaip niekada reikalingos. Deja, mindžikavimas vietoje jau pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui. Tuo pačiu valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu“, – kritikos negailėjo šalies vadovas.
Šis metinis pranešimas G.Nausėdai – trečiasis. Jis buvo pats ilgiausias iš iki šiol skaitytų. Seimo nariai šalies vadovo klausėsi beveik valandą.
Visą trečiąjį prezidento G.Nausėdos metinį pranešimą skaitykite čia.
