Apžvalgininkas įvertino galimą karo baigtį: įžvelgė svarbesnį aspektą nei ginkluotė, kuris gali tapti lemiamu

Dėl karo Ukrainoje susidariusi įtempta situacija kelia vaidus tiek Lietuvos, tiek Europos politikoje. Skandalingai aidi mūsų šalies ministrų atostogos, kai kuriose Europos šalyse vis labiau pavargstama dėl besitęsiančio konflikto. Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ diskutavo komunikacijos ekspertas, apžvalgininkas Aidas Puklevičius.

Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Aidas Puklevičius<br>T.Bauro nuotr.
Aidas Puklevičius<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 6, 2022, 12:25 PM, atnaujinta Jul 6, 2022, 4:04 PM

Ietys laužomos be reikalo

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis birželio 30 d. beveik dviem savaitėms išėjo atostogų, ilsėtis nuo rugpjūčio žada ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tokį ministrų sprendimą Kaliningrado tranzito krizės įkarštyje išeiti atostogų politologas Virgis Valentinavičius vadino skandalingu.

Vis dėlto, Aidas Pukelevičius reaguodamas į tokius aštrius vertinimus sakė, kad susidariusi padėtis nėra verta tokių reakcijų, o poilsio trūkumas gali pridaryti papildomos žalos.

„Nėra niekur taip parašyta, kad susidarius kažkokiai įtemptai padėčiai, viskas yra atšaukiama. Galų gale, mes nesame Ukrainos situacijoje – Lietuva nekariauja, NATO taip pat su niekuo nekariauja. Ta įtempta padėtis, net ir didžiausių optimistų teigimu, nesibaigs labai greitai. (...)

Mano nuomone, kai žmogus nėra pailsėjęs, tada ir klaidos yra daromos, nes tiesiog trūksta poilsio. Pastarosios dienos, mėnesiai tikrai buvo nepavydėtini. Dabar krūvis toks, kad tos dvi savaitės tikrai nepamaišys“, – sakė apžvalgininkas.

Komunikacijos ekspertas prisiminė ir skandalingai vertintą tuo metu buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimą pandemijos įkarštyje atsitraukti ir ilsėtis, tačiau jo sprendimu į tai taip pat buvo žiūrima per daug jautriai.

„Ten irgi, mano nuomone, šiek tiek be reikalo buvo laužomos ietys. Susidaro įspūdis, kad institucija negali funkcionuoti be ministro“, – teigė jis.

Turkija – gudriausia žaidėja

Antradienį buvo pasirašyti Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO protokolai, o dabar siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi šalis bus pateiktas sąjungininkių parlamentams. Nors A.Puklevičius sakė, kad dėl tokio sprendimo šalių parlamentai galėtų rinktis ir į neeilines sesijas, tačiau klausimas išlieka dėl Turkijos.

„Dabar beliko tik ratifikacijos procedūra parlamentuose. Vis dėlto, kaip ir minėjote, yra vasara, o parlamentai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje dažniausiai išeina vasaros atostogų, tai tikriausiai teks laukti rudens sesijos.

Nors aš įsivaizduoju, kad, jei to sprendimo labai reiktų, tai susirinktų ir neeilinei sesijai, išskyrus galbūt Turkiją. R.T.Erdoganas vis dar sako, kad čia dar ne viskas, čia spręs parlamentas, nors visi žino, kad jis (Turkijos parlamentas – aut. past.) spręs taip, kaip pasakys prezidentas“, – kalbėjo ekspertas.

Paklaustas, ar neišreikšdama tvirtos pozicijos Turkija nežaidžia gudraus žaidimo, A.Puklevičius teigė, kad vyraujant tokiai situacijai šalyje, R.T.Erdoganas kito pasirinkimo neturi.

„Kai turi beveik 80 proc. infliaciją, kuri yra visiškai rekordinė, ir kai turi situaciją, kad bulgarai važiuoja į Turkiją pigiai apsipirkti ir turkai dėl to jaučiasi labai pažeminti. Kai turi artėjančius parlamento rinkimus ir tavo reitingas yra šiuo metu labai smarkiai nukritęs, tai tada belieka vienas būdas – parodyti, kad tu daug reiški užsienio politikos srityje. Tam, ko gero, ir yra šis žaidimas“, – kalbėjo apžvalgininkas.

Komunikacijos ekspertas taip pat priminė, kad Turkijos lyderis vis dar yra vienas iš politikų, kurie nėra niekinami Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Palaikydamas santykius su Europa, R.T.Erdoganas taip pat gan draugiškai bendrauja ir su V.Putinu, o tai tik dar kartą įrodė ir Turkijos prezidento atsiprašymas dėl Rusijos karo lėktuvo.

Karo baigtį lems šalių valia

Karas Ukrainoje jau tęsiasi daugiau nei 4 mėnesius, tačiau jo pabaigos kol kas dar neįžvelgiama. Nors buvo kalbama, kad jau birželio viduryje ukrainiečiai turėjo vyti rusų pajėgas iš savo teritorijos, tačiau šiuo metu teigiama, kad dar reikės palaukti.

A.Puklevičius, reaguodamas į tai, kad kai kurių Europos šalių visuomenėms ši įtempta situacija jau pradeda atsibosti, sakė, kad karo baigtis priklausys nuo abiejų šalių valios.

„Tiesą sakant, buvo ir ilgesnių karų Europoje. Nekalbant apie pasaulinius karus, buvo ir 30 metų karas, buvo ir 100 metų karas, tai čia tik mes esame pripratę prie beprecedentiškai ilgo taikos laikotarpio. Mums atrodo, kad šie keli mėnesiai yra be galo ilgi.

Vis dėlto, tenka, ko gero, susitaikyti, kad jis (karas – aut. past.) truks tol, kol abi pusės turės valios kariauti. Svarbiausia čia yra valia, nes kai ji yra, atsiranda ir priemonės, ir ginkluotė, ir žmonės, ir kiti dalykai. Kol kas atrodo, kad nei vienai, nei kitai pusei valios nestinga, nepaisant visų tų nuostolių“, – dėstė apžvalgininkas.

Paklaustas, ar nėra grėsmės, kad nuo karo pavargusios demokratinių šalių visuomenės pradės remti politikus, kurie kištis į karo eigą nenori, A.Puklevičius sakė, kad tokia žmonių reakcija galėtų kilti tik dėl finansinės naštos.

„Daugiau apie tai galėtume kalbėti tada, kai žmonės pajaustų trunkančio karo naštą savo kišenėmis. Dabar mes labai sunkiai galime tą prognozuoti. (...)

Daug yra įvairių samprotavimų apie tai, kokiu keliu mes dabar keliaujame. Manoma, kad keliaujame į recesiją, tik išlieka klausimas, kokio ji bus gilumo ir staigumo“, – teigė komunikacijos ekspertas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?