Ribodama laiką tarybos nariams užduodant klausimą ar kalbant diskusijose Kauno valdžia pažeidė Vietos savivaldos įstatymą – tokį neskundžiamą sprendimą kovą paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Klausimui užduoti buvo skirta ne daugiau kaip 30 sekundžių, kalbėti diskusijoje – 60 sekundžių. Pagal reglamento pakeitimą, kurį po teismo sprendimo patvirtino savivaldybės taryba, klausimams numatyta skirti 40 sekundžių, o pareiškimams – 80 sekundžių.
Opozicijoje esantys konservatoriai siūlė laiką pailginti bent dvigubai, tačiau užsispyrę valdantieji prastūmė savo variantą.
Įteikė prašymą teismui
Reglamento nuostatų teisėtumu vėl suabejojo Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius ir kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Jis prašo išaiškinti, ar laiko ribojimas tarybos narių klausimams ir diskusijoms neprieštarauja teisės aktams.
Klausimų ir pareiškimų trukmė Kauno taryboje pirmą kartą buvo sutrumpinta 2015 metais, kai mero rinkimus laimėjo Visvaldas Matijošaitis, o taryboje įsitvirtino jo suburto visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovai.
Idėja labai patiko ir V.Matijošaičiui. Mero nuomone, visus ginčytinus klausimus galima ir reikia spręsti komitetuose, o tarybos posėdžio metu – tik balsuoti. Dėl šios priežasties Kauno tarybos posėdžiai kartais trunka vos porą valandų.
Iki 2015-ųjų jie užsitęsdavo ir dvi dienas.
Tuomet pareiškimams buvo skiriamos dvi minutės, o klausimams – minutė.
„Joks teisės aktas neriboja tarybos narių pareiškimų trukmės“, – pripažino Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse A.Cechanavičius.
Nepatenkintųjų turi nelikti
Tuo metu susiformavusi teismų praktika skelbia, kad pagrindinė tarybos nario darbo forma yra tarybos posėdžiai, nes tik juose priimami sprendimai, o komitetų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.
Teismai taip pat yra pasisakę, kad negalima riboti tarybos nario konstitucinės teisės prieš priimant sprendimą klausti, diskutuoti ar kitaip domėtis klausimo esme, kad sprendimai būtų kokybiški ir atitiktų viešąjį interesą.
„Koks tas laikas turėtų būti? Mūsų pozicija tokia: jeigu nors vienas tarybos narys nėra patenkintas ir jaučia, kad jo teisės yra pažeidžiamos, skundžia tokį sprendimą, turime kreiptis į teismą“, – pareiškė A.Cechanavičius.
Jis priminė, kad tarybos nariai dėl norminio teisės akto ištyrimo patys negali kreiptis į teismą.
Pasak Vyriausybės atstovo, kitose šalies savivaldybėse klausimui yra skirtos 2–3 minutės ar daugiau laiko, pareiškimams kai kur nustatytas net 5 minučių limitas.
„Dažniausiai tas laikas net neišnaudojamas ir niekas nesiskundžia“, – kalbėjo A.Cechanavičius.
Valią išreiškė balsuodami
„Pati miesto taryba turi teisę apsispręsti, kaip ji nori dirbti ir nusistatyti savo darbo tvarką. Tai ir buvo padaryta priimant atitinkamas reglamento pataisas“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.
Pasak jos, nustatytas laikas galioja visiems tarybos nariams be išimties ir nustatytos tvarkos privalo visi laikytis.
„Jeigu tarybos nariai taip balsavo ir nusprendė, kad tiek laiko pakanka, toks laikas jiems yra tinkamas ir pagrįstas“, – įsitikinusi R.Šimkaitytė-Kudarauskė.
Skyriaus vadovė pridūrė, kad aukštesni teisės aktai laiko limito nereglamentuoja, o kitų šalies savivaldybių praktika taip pat įvairi.
