„Jame [susitarime] numatyti punktai virs konkrečiomis priemonėmis, apsaugančiomis mūsų žmones, jų ateitį ir tikėjimą valstybe. <...> Šiandien mes parodome, kad Lietuvos valia gintis tik stiprėja – tą mato ir vertina mūsų sąjungininkai, partneriai, su kuriais kartu Lietuvos gynyba tampa tvirtesnė“, – penktadienį teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, Vyriausybė su visų partijų pritarimu pagreitino ankstesnio susitarimo dėl gynybos įgyvendinimą.
„Prasidėjusi invazija vasario pabaigoje ir mūsų vėliau įvykęs susitikimas ir sutarimas, kad mes siekiame reikšmingo krašto apsaugos finansavimo padidinimo jau šiais metais, kuris ir buvo įgyvendintas vieningai Seimui balsuojant, už ką esu labai dėkinga, iš esmės uždarė buvusio susitarimo siekinius“, – kalbėjo premjerė.
Ji sakė, jog sutarimas dėl kertinių principų yra svarbus, kad jų būtų laikomasi ir pasikeitus valdančiosioms jėgoms, bei dėkojo parlamentarams už vieningą darbą.
„Dėl esminių dalykų konsensuso mes turime tiek, kad kitos šalys galėtų mums jo pavydėti“, – sakė premjerė.
Susitarimą rengusiai grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad šis susitarimas ypatingai svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.
„Džiaugiuosi, jog pavyko rasti sutarimą tarp skirtingas politines pažiūras atstovaujančių partijų. Tai tik dar kartą įrodo, jog visi galime susitelkti fundementaliai svarbiems klausimams, taip valstybes interesus iškeliant aukščiau už bet kokius politinius siekius“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Susitarimą pasirašė Darbo partijos laikinasis pirmininkas Viktoras Fiodorovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos pirmininkas Valdemaras Tamoševskis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, Lietuvos socialdemokratų partijos narė Dovilė Šakalienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pasirašyme taip pat dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau BNS yra patvirtinęs, kad nepasirašys naujo gynybos susitarimo, nes nemato prasmės. Gegužę šios partijos taryba nusprendė, kad susitarime dėl gynybos „valstiečiai“ dalyvaus tik gavę valdančiųjų pažadą kol kas nesvarstyti „visuomenę skaldančių“ iniciatyvų. Tokio pažado jiems gauti nepavyko.
Susitarime nustatomos trys artimiausio laikotarpio kryptys siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad siekiant padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuosekliai didinamas pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą.
Susitarime taip pat konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Šis susitarimas galios iki 2030 metų.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat buvo numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
