Karybos ekspertas Egidijus Papečkys „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ paaiškino situaciją Chersono, Donbaso ir Krymo srityse ir įvertino ukrainiečių galimybes šias teritorijas atsiimti.
Pietų Ukrainoje esantis Chersono uostamiestis – pirmas didelis miestas, kurį rusų okupantams pavyko užimti. Nepaisant Rusijos planų šį miestą prisijungti prie savo teritorijos, ukrainiečiai jau kurį laiką ruošiasi kontrpuolimui.
Ukrainos vadovai tiki, kad išlaisvinus Chersoną nuo okupantų, Rusija patirs moralinį pralaimėjimą, o visuomenė pradės klausinėti, dėl ko rusai prarado trečdalį kariuomenės.
„Chersonas yra okupuota teritorija, rusų rankose. Ji svarbi tuo, kad patogiai padeda saugoti Juodosios jūros pakrantę, sudaro sąlygas visą laiką kelti grėsmę Nikolajevui ir Odesai. Be to, tai viena iš tų sričių, kuri užtikrina vandens tiekimą į Krymą“, – nurodė E.Papečkys.
Anot jo, rusų pareigūnai visada kalbėjo, kad Chersonas taps Rusijos dalimi: „Apie tai ypač daug kalbėjo okupuoto Krymo vadovas. Jau senokai buvo kalbama apie referendumą, kurį planuojama surengti. Akivaizdu, kad Chersonas jau seniai numatytas aneksuoti, ir vienu ar kitu įtraukti jį į Rusijos sudėtį“.
Nepaisant rusų okupantų planų, Chersonas, pasak ekspertų – silpniausia Rusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros vieta, todėl ukrainiečiai šią teritoriją ruošiasi atsiimti.
„Apie rimtesnį kontrpuolimą turėtume galvoti ne anksčiau nei rugpjūčio vidury, galbūt net truputį vėliau. Ukrainiečiams bus labai sunku pulti, nes reikės pereiti didelę vandens kliūtį – Dniepro upę.
Manau, kad ukrainiečiai bus pajėgūs bent jau išvaduoti Chersoną, bent Chersono srities okupuotą dalį, kuri yra vakarinėje Dniepro upės dalyje. Tikiu, kad jiems pavyks atsiimti šį miestą“, – vylėsi E.Papečkys.
Anot jo, šiuo metu fomuojami rezerviniai ukrainiečių daliniai, jie apmokomi naudotis vakarietiška technika.
„Jie ginkluoti vien vakarietiška technika, gaila, kad vis dėlto senoka – tame tarpe ir lenkiškais tankais T-72M1. Tai pakankamai sena mašina, neatitinkanti kitų Vakarų tankų standartų, bet ukrainiečiai įrodė, kad jie ir su tokiais tankais moka kariauti.
Labai svarbu, kad jau ugnies galia sutelkta, jau yra tam tikras šarvuotas kumštis. Dabar trūksta oro gynybos – vis dėlto apsisaugoti nuo rusų raketų, aviacijos smūgių pakankamai sudėtinga. Jeigu norėtume, kad tas kontrpuolimas vyktų dar sėkmingiau, Ukrainai labai reikalingi naikintuvai“, – pabrėžė jis.
Tuo metu Donbase šiuo metu tebevyksta įnirtingos kovos. JAV generolo teigimu, per pastarąsias 90 dienų Rusijos pajėgos Donbaso regione pasistūmėjo nedaug – iki 16 km, todėl teigti, esą Donbaso sritis jau prarasta Rusijos kariuomenei – negalima.
„Rusai bando slinktis pirmyn, metras po metro, pėda po pėdos, lygindami gyvenamąsias vietoves artilerijos ugnimi. Kažkokį kaimelį sulygina su žeme – ukrainiečiams ten nebėra kur laikytis, todėl jie atsitraukia, tada tą kaimelį užima rusai, o ukrainiečiai ugnimi neleidžia rusams įsitvirtinti.
Taip pamažu, kaimelis po kaimelio, labai lėtai Donbase rusai juda. Dideli nuostoliai iš abiejų pusių, jėgos senka“, – pabrėžė E.Papečkys.
„Pamažu rusai turėtų išsekti ir turėtų prasidėti jų judėjimas atgal“, – pridūrė jis.
Tuo metu Ukrainos pajėgų galimybes atsiimti Krymą E.Papečkys vertina gana pesimistiškai – anot jo, Kremliaus režimas padarys viską, kad šios teritorijos neatiduotų.
„Krymą atsiimti jėga bus labai sudėtinga – Rusija padarys viską, kad jo neatiduotų. Karine prasme perlaužus karo eigą teoriškai tai tikrai įmanoma, Krymas nėra nepaimamas – jį pakankamai lengvai galima paimti, sunaikinus Kerčės tiltą, ten Rusijos kariuomenė atsidurtų spąstuose. Iš esmės kas ėmė Krymą, tie ir paėmė.
Lygiai taip pat teoriškai jį gali atsiimti ir ukrainiečiai, bet politiškai šiandieniniam Kremliaus režimui tai būtų mirties nuosprendis, todėl jie padarys viską, kad jo neatiduotų“, – įsitikinęs ekspertas.
Anot jo, rusai imtųsi ne tik šantažo, bet ir pilnaverčio karo ar masinio naikinimo ginklų, kad tik Krymas liktų jų rankose.
„Režimas imtųsi visų priemonių. Bet kol ukrainiečiai prieis iki Krymo, praeis daug laiko, ir aš tikiu, kad Rusijoje dar gali įvykti pokyčių į gerąją pusę.
Blogiausiu atveju Rusija gali nušliaužti iki savo sienos ir pabrukusi uodegą užsidaryti Kryme ir bandyti apsitverti tokia pačia geležine siena, kokia buvo atsitvėrusi Sovietų Sąjunga nuo Vakarų pasaulio“, – neatmetė jis.
E.Papečkys pabrėžė – rusai nei karine, nei politine, nei moraline prasme niekada nesutiktų prarasti Krymo.
„Labai gerai atsimenu vieno Rusijos piliečio, labai padoraus žmogaus, kurio pusė šeimos yar ukrainiečiai, pusė – rusai, žodžius po Krymo užėmimo: „Labai gerai suprantu, kad mes neteisingai padarėme užimdami Krymą, kad to neturėjo būti. Bet visi Rusijoje jaučiasi, kad atsistojo nuo kelių“.
Ne tik režimas – visa Rusijos visuomenė, ypač rusofašistinė visuomenės dalis tikrai negalėtų susitaikyti su Krymo praradimu“, – įsitikinęs jis.
