Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Atsakymų dar nepateikia
Šiuo metu Vilniui antrą kadenciją vadovauja Laisvės partijos atstovas Remigijus Šimašius, tačiau jis yra apsisprendęs dar kartą šio posto nesiekti. O pastaruoju metu apie galimą V.Mitalo kandidatūrą į sostinės mero kėdę buvo kalbama vis garsiau. Paklaustas, ar pats ruošiasi tokiam žingsniui, parlamentaras teigė savo sprendimo dar nežinantis.
„Manau, kad kažkada kandidatuosiu, bet nežinau, ar šiuose rinkimuose. Kol kas esu labiau nusiteikęs darbus pratęsti Seime, bet, aišku, galutiniai Laisvės partijos sprendimai dėl to, kas iš mūsų kandidatuos į Vilniaus mero postą, bus rudenį“, – teigė V.Mitalas.
Visgi paprašytas atskleisti, kurie dar Laisvės partijoje esantys politikai galėtų siekti šio posto, jis užsiminė ir apie nepartinius kandidatus.
„Mes galvojame apie kandidatus ir bendruomenėje yra diskusija apie kandidatus iš vidaus. Bet taip pat yra galimybė turėti kandidatą iš išorės, tai yra – nepartinį kandidatą.
Mes anksčiau tikrai pritraukėme į savo gretas nemažai nepartinių žmonių, kurie vėliau tapo sėkmingais politikais, tai yra tikimybė, kad toks scenarijus gali pasikartoti ir šiuose rinkimuose. Be abejo, kadangi jie dar nėra politikoje, natūralu, kad negaliu žongliruoti jų pavardėmis“, – tvirtino V.Mitalas.
Laisvės frakcijos Seime seniūnas pastaruoju metu itin aršiai kritikuoja Vilniuje kogeneracinę jėgainę statančią valstybės įmonių grupę „Ignitis“ – pasak jo, kosminės vilniečių sąskaitos už šildymą taip pat gali turėti įtakos būsimų mero rinkimų rezultatams.
Tačiau pats jis neigia kalbas, kad tokia kritika yra jo galimos rinkiminės kampanijos dalis.
„Bus labai įdomu, kaip tos sunkios nuotaikos, kurios palies nemažai žmonių rudenį, persiduos į rinkimų rezultatus, kokią įtaką jiems padarys. Viena vertus, vilnietis yra tas žmogus, kuriam rūpi ne tik ekonominiai klausimai, ne tik jo gerbūvis, bet ir tai, kaip jis jaučiasi mieste, kokios čia yra sukurtos švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, ir ta linija pastaraisiais metais tikrai ryškėjo.
Gali būti, kad rudenį mes grįšime prie labai paprastų ir buitinių dalykų, ir norėsis, žiūrint į savo šildymo sąskaitą, prisiminti tuos laikus, kai ji dramatiškai krito, o mūsų atlyginimai vienareikšmiškai kilo“, – svarstė V.Mitalas.
Konkurentų kol kas nedaug
Šiuo metu apie savo kandidatavimą į Vilniaus mero postą yra paskelbęs tik buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.
„Tikrai daug mąsčiau, svarsčiau ir labai atsakingai šiandien galiu pareikšti, taip aš apsisprendžiau – kandidatuosiu, kelsiu savo kandidatūrą Vilniaus miesto mero rinkimuose“, – praėjusią savaitę patvirtino A.Zuokas.
Jį kitais metais vykstančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose savo kandidatu į Vilniaus vadovus birželio viduryje pasiūlė partija „Laisvė ir Teisingumas“.
Kiek anksčiau šią savaitę portalo lrytas.lt kalbinti politologai svarstė, kad buvusio Vilniaus mero šansai laimėti iš tiesų nemaži, tačiau situaciją dar gali pakeisti kitų politinių jėgų pasiūlyti atstovai.
„Akivaizdu, kad visos politinės jėgos, ypač pagrindinės, parinks savo kandidatus, ir tada galėsime jau samprotauti apie jų šansus laimėti. Bet tai, kad Zuokas taip anksti paskelbė apie savo norą siekti mero posto, reiškia viena – jis bando tokiu būdu sutelkti aplink save buvusius rinkėjus, šalininkus, nes jam dabar labai svarbu aktyviai reikštis viešajame lauke.
Skirtingai nuo kitų galimų kandidatų, jis neturi stiprios politinės paramos iš politinių partijų“, – tvirtino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.
