Išgirdę jo bičiulių prašymą, prie laidojimo namų Jonavos gatvėje susirinko apie pusšimtį motociklų mėgėjų, kurie lydėjo palaikus iki kapinių. Tokiu būdu jie pagerbė vaikiną, kuris daug metų domėjosi motociklais ir nesiskyrė su šia transporto priemone, kai tik gavo vairuotojo pažymėjimą.
Žvelgdami į šią liūdną procesiją kai kurie kauniečiai tik lingavo galva: „Nieko nuostabaus, laksto gatvėmis lyg išprotėję.“
Jaunuolis žuvo A.Juozapavičiaus prospekte liepos 21-ąją, likus kiek mažiau kaip valandai iki vidurnakčio.
Prie automobilio „Toyota Prius“ vairo sėdėjęs 31 metų vyras norėjo sukti į kairę, o priešinga kryptimi važiavo 19-mečio vairuojamas motociklas „Suzuki VL 800“. Jį vairavęs jaunuolis po stipraus smūgio neišgyveno.
Policijos pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jeigu pirminė informacija pasitvirtintų, būtent automobilio vairuotojui tektų kaltė dėl tragiško nutikimo. Aišku, ekspertams dar reikės įvertinti motociklo greitį.
Panašių įvykių šalies keliuose vasaros mėnesiais nutinka beveik kiekvieną savaitę. Dar gerokai daugiau fiksuojama eismo įvykių, kurių metu pavyksta išvengti liūdniausios baigties.
Vis dėlto tokios nelaimės ne ką mažiau skaudžios – jauni žmonės netenka galūnių, ilgam atsiduria gydytojų globoje arba visą gyvenimą nepasikelia iš neįgaliojo vežimėlio.
Nepaisant beveik dvigubai išaugusios degalų kainos, dauguma automobilių ir motociklų vairuotojų nepakabino raktelių ant vinies. Priešingai – susidaro įspūdis, kad šią vasarą transporto priemonių srautas Kauno gatvėse net didesnis negu įprastai.
Motociklų variklių riaumojimas Taikos, Savanorių, Karaliaus Mindaugo prospektuose ir kitose plačiausiose miesto transporto arterijose girdėti net vėlų vakarą ar naktį. Vienas keisčiausių motociklų vairuotojų išskirtinumų – jie važiuoja ne dėl būtinybės pasiekti kažkokį tašką, o tiesiog savo malonumui.
Žmonės tokiu būdu nori atsipalaiduoti ir už tai pasirengę sumokėti. Lošimas kazino ar mėgėjiška žūklė komerciniu požiūriu taip pat yra smarkiai nuostolinga veikla, tačiau tiek žvejai, tiek lošėjai pateikia tuos pačius argumentus: tai atsipalaiduoti padedančios pramogos, o už pramogas reikia mokėti.
Galima drąsiai spėti, kad automobilių ir motociklų gatvėse smarkiai nesumažės net ir tuomet, jeigu litras benzino kainuos 3–4 eurus.
Kas labai nori, tas važiuos, o važiuoti greitai turbūt užkoduota daugelio žmonių genuose ir ne visi vairuotojai sugeba elgtis taip, kaip derėtų socialioje bendruomenėje.
Tuo tarpu traumatologai moja ranka į motociklininkus – šie esą žino, kur kiša galvą ir dažniausiai patys tampa nukentėjusiaisiais.
Medikams ramybės neduoda kitas klausimas – ką daryti su paspirtukininkais, kurių srautas tiesiog neįtikėtinais tempais didėja skubios medicinos pagalbos punktuose.
Paspirtukininkas prieš automobilį, paspirtukininkas prieš dviratį, paspirtukininkas prieš pėsčiąjį. Kombinacijų galima surasti ir daugiau, o nuo sužalojimų susidūrimo atveju turbūt apsaugoti tik automobilių vairuotojai.
Visi kiti eismo dalyviai gydymo įstaigoje atsiduria tokios būklės, lyg būtų pakliuvę į tikrą automobilių mėsmalę. Susidūrimo metu lūžta rankų ir kojų kaulai, sutrenkiamos smegenys, kartais tenka rinkti ant šaligatvio pabirusius dantis.
Įsiaudrinę kauniečiai jau ragina vyti paspirtukininkus iš Laisvės alėjos ir kitų tik pėstiesiems skirtų miesto erdvių.
Paspirtukininkus klupdo tie patys veiksniai – nesugebėjimas tinkamai įvertinti aplinkos ir savo galimybių. Jiems taip pat nesvetimas noras važiuoti kuo greičiau ar pasipuikuoti prieš aplinkinius.
Galima neabejoti, kad kasmet pavasarį pasirodys vis galingesnių elektra varomų paspirtukų ir eismo saugumo specialistams reikės rimtai apsvarstyti, kaip juos sutramdyti.
Netrukus gali ateiti diena, kai Laisvės alėjos tarpuvartėje ar Vienybės aikštės kampe stovės kelių policijos patruliai su greičio matuokliais rankoje ir raitys protokolus greitį viršijusiems paspirtukų vairuotojams.
