VRK daugiau nei per dvejus metus paruošė beveik 100 puslapių apimties išvadą. Joje siūlomas itin griežtas verdiktas – komisijos nariams pripažinti, kad A. Zuokas ir jo vadovaujama politinė jėga, ruošiantis 2019 m. savivaldos rinkimams, šiurkščiai pažeidė politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančius įstatymus.
Jei VRK pritartų tokiai išvadai, pasekmes veikiausiai pajaustų ir tie politikai, kurie 2019 m. vykusiais savivaldos rinkimuose dar nebendradarbiavo su A. Zuoku. Pripažinus šiurkštų pažeidimą, valstybės dotacijos galėtų netekti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“. Ši politinė jėga atsirado 2020 m. A. Zuoko vadovautos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pagrindu (prisijungus likviduojamą „Tvarkos ir teisingumo“ partiją ir Artūro Paulausko judėjimą „Pirmyn, Lietuva“).
Šiuo metu tyrimo išvada nėra prieinama viešai – ji pateikta susipažinti tik tyrimo subjektams. Nustatyta tvarka VRK išvadą paskelbs savo interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 24 val. iki VRK posėdžio. Tą padaryti planuojama rugsėjo pradžioje.
Visgi naujienų agentūrai ELTA liepą ruošti baigtą dokumentą pavyko gauti ir su juo susipažinti. Didelės apimties dokumente, kuris pradėtas po LRT 2020 m. paskelbtos publikacijos, VRK remiasi atliktu žiniasklaidos monitoringu, buvusios A. Zuoko žmonos perduota informacija bei tyrimo metu iš fizinių ir juridinių asmenų surinktais duomenimis. Remdamasi surinkta informacija, VRK identifikuoja su A. Zuoku susijusias įstaigas, kurių dėka galėjo būti neteisėtai finansuojama politinė kampanija.
VRK tyrimo radare atsidūrė „Laisvės partijos“ pirmininkės Aušrinės Armonaitės sutuoktinio Edgaro Stanišausko vadovautos įstaigos VšĮ „Azzara“, VšĮ Jono Meko fondas taip pat ir kiti juridiniai subjektai, galimai prisidėję renkant tūkstančius eurų siekiančią nedeklaruotą paramą rinkiminei A. Zuoko bei jo bendražygių veiklai. Paruoštoje išvadoje taip pat įtariama, kad galėjo būti neteisėtai panaudota parama, surinkta iš kitų juridinių asmenų.
Galiausiai VRK pateiktose išvadose siūlo apie nustatytus pažeidimus informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą.
VRK pirmininkė paruoštos išvados nekomentuoja
VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė parengtos išvados nekomentuoja. Pasak jos, dokumentas vis dar nėra viešas, o VRK jį preliminariai planuoja svarstyti rugsėjo 8 d. Tiesa, tą padaryti planuota jau šios savaitės ketvirtadienį. Tačiau, kaip aiškino J. Petkevičienė, tyrime minimi subjektai paprašė duoti daugiau laiko įsigilinti į išvadas.
„VRK yra kolegiali institucija ir šiuo atveju yra parengta tik išvada: tyrimas baigtas, išvada parengta. Mes ją turėjome svarstyti posėdyje ketvirtadienį, bet kadangi tiriamieji subjektai norėjo turėti daugiau laiko įsigilinti, tai prašė svarstymą atidėti rugsėjo mėnesiui. Preliminariai numatytas svarstymas rugsėjo 8 d.“, – Eltai sakė VRK pirmininkė, pažymėdama, kad kol kas paruoštos išvados turinio komentuoti negali.
„Negaliu komentuoti išvados turinio, nes išvada nėra viešas dokumentas“, – sakė ji.
A. Zuokas tikina, kad VRK remiasi jo buvusios žmonos kaltinimais
Tačiau komentuoti neatsisako kampanijų finansavimo pažeidimais kaltinamas A. Zuokas. Politikas tvirtina, kad jo neįtikina nei išvadoje surikiuoti argumentai, nei jo apimtis. Maža to, įtaria politikas, daugiau nei dvejus metus trukusio VRK tyrimo finišo data pasirinkta neatsitiktinai – būtent tuo metu, kai jis paskelbė apie savo planus 2023 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. Nors pati VRK pažymi, kad atlikto tyrimo išvadų rengimo pabaiga nėra susijusi su sprendimu pasiskelbti apie planus dalyvauti rinkimuose, A. Zuokas mano kitaip.
„Tai politinis VRK administracijos dokumentas, nes toks sutapimas... Nors tyrimas vyko daugiau nei 2 metus ir 8 mėnesius, tačiau kai aš paskelbiau apie savo kandidatavimą Vilniaus miesto rinkimuose, kitą dieną buvo pateiktas šis išvadų projektas VRK nariams“, – Eltai dėstė A. Zuokas.
„Šį VRK išvadų projektą – tai dar tik projektas, o ne patvirtintas dokumentas, – aš vertinu labai kritiškai. Tai primena fantazijas, o ne teisiškai reikšmingą dokumentą“, – sakė politikas.
Anot jo, VRK atliko tyrimą remdamasi buvusios jo sutuoktinės Agnės Zuokienės skundu.
„Jo pagrindas yra buvusios mano sutuoktinės skundas, kurio pagrindu tyrėjai iš VRK beveik trejus metus vykdė tyrimą“, – teigė A. Zuokas.
Patikslinus, kad tyrimą atlikusi VRK remiasi ne tiek A. Zuokienės argumentais, kiek jos pateiktais dokumentais, A. Zuokas toliau aiškino, kad sukurta tik jo nusižengimo iliuzija.
„Tai tik komisijos tyrėjų interpretacijos ir tos interpretacijos paremtos buvusios mano sutuoktinės pateikta nuomone ir komentarais“, – savą istorijos versiją toliau dėliojo A. Zuokas.
Politikas aiškino, kad jam klausimų kelia ir daugiau VRK atlikto tyrimo detalių.
„VRK tyrimą vykdė rekordiškai ilgą laiką. VRK šį tyrimą vykdė pažeisdama įstatymą, kuris numatė, kad tyrimas gali trukti ne daugiau nei 9 mėnesius, tai yra toks įstatymo reikalavimas. Arba tai yra sutapimas, arba spaudimas tiek man, tiek kolegoms“, – svarstė politikas.
„Tyrimas prieštarauja bet kokiai teisinei praktikai ir yra pagrįstas tik spekuliacijomis. Man atrodo, kad yra taip. Tai daugiau rašinėlis, o ne tyrimas“, – situaciją apibendrino A. Zuokas, kartu pridurdamas, kad neatmeta galimybės, jei reikės, kreiptis ir į teismą.
„Tiek aš, tiek mano kolegos esame visiškai ramūs, tikimės, kad komisija įsigilins į argumentus ir šis tyrimas bus įvertintas kritiškai. Blogiausiu atveju pasiliekame galimybę ginčą vertinti teisme“, – apibendrino A. Zuokas.
VRK suformuluotoje išvadoje galimai atskleista „slapta rinkimų kasa“
VRK tyrimą pradėti nusprendė 2020 m. kovą po LRT Tyrimų skyriaus paskelbtos publikacijos, kurioje skelbta, kad esama pagrindo teigti, jog, finansuojant A. Zuoko ir jo vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos rinkimų kampaniją, galėjo būti padaryti pažeidimai: slėpta rinkimams iš įmonių gauta parama, nedeklaruotos rinkimų išlaidos. LRT Tyrimų skyrius tada rašė, kad per su A. Zuoko šeima susijusią viešąją įstaigą „Azzara“ galėjo būti ne tik renkama parama rinkiminei veiklai, bet ir atsiskaitoma su jos talkininkais.
2020 m. kovo 10 d. pradėtoje ruošti išvadoje dėl A. Zuoko ir jo politinės jėgos rinkimų kampanijos finansavimo VRK identifikavo ne vieną galimai padarytą šalyje galiojančių įstatymų pažeidimą. VRK išvadoje įtaria, kad A. Zuokas ir jo tuo metu vadovauta politinė jėga politinei kampanijai finansuoti pasitelkti galėjo paramą bei aukas iš juridinių asmenų.
ELTA primena, kad draudimas juridiniams asmenims remti politines kampanijas įsigaliojo nuo 2012 m. Taip pat VRK paruoštoje išvadoje teigiama, kad A. Zuokas ir jo politinė jėga nedeklaravo visų juridinių asmenų apmokėtų politinės kampanijos išlaidų. Todėl, išvadoje konstatuoja VRK, politinės kampanijos finansavimo ataskaitose buvo pateikti neteisingi duomenys.
Įtaria neapskaitytas politinės kampanijos išlaidas
Tarp nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų VRK mini gyventojų apklausas, atliktas studijas, išleistas publikacijas, kurios, VRK požiūriu, akivaizdžiai siejasi su A. Zuoko ir jo politinės jėgos vykdyta politine kampanija prieš 2019 m. savivaldos rinkimus.
Pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo vykdytas sociologinis tyrimas, kuriame teirautasi apie Vilniaus merą R. Šimašių, situaciją mieste, už ką vilniečiai balsuotų savivaldos ir miesto mero rinkimuose, ar balsuotų konkrečiai už A. Zuoko vedamą „nepartinių vilniečių koaliciją“. Respondentų prašyta pateikti apibūdinimus, kurie, jų požiūriu, geriausiai tinka A. Zuokui. Ši „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa apmokėta VšĮ „Azzara“ lėšomis – iš viso pervesta 3 751 euro suma.
VRK išvadoje konstatuoja, kad ši apklausa, kurioje vertinama A. Zuoko ir jo pagrindinio konkurento R. Šimašiaus veikla, rengta turint politinius interesus. Tad siūloma minėtą sumą pripažinti 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis.
VRK tyrimo akiratyje atsidūrė ir VšĮ „Azzara“ finansuotos nemokamo Vilniaus viešojo transporto studijos atlikimo išlaidos. Minėta įmonė 2018 m. birželį UAB „Civitta“ pervedė 12 tūkst. eurų. Nors tyrime pateiktuose paaiškinimuose teigiama, kad UAB „Civitta“ tiesiog atliko studiją, kuri nebuvo susijusi su 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimais, VRK vertinimu, situacija šiek tiek kitokia. Jos teigimu, studijos metu gauta informacija naudota A. Zuoko ir jo koalicijos politinėje kampanijoje. Tai VRK pagrindžia pateikdama viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose tuo metu skelbtą A. Zuoko informaciją.
„Išnagrinėjus viešai skelbiamą informaciją, nustatyta, kad A. Zuokas iki studijos užsakymo, jos atlikimo metu ir vykstant 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimams aktyviai savo paskyrose socialiniame tinkle „Facebook“ ir įrašų dalijimosi platformoje „YouTube“, taip pat internetinėje svetainėje Zuokas.lt (...) skleidė informaciją apie nemokamo viešojo transporto idėją, taip pat ši idėja buvo nurodyta rinkimų programoje“, – rašoma VRK išvadoje.
Taigi VRK siūlo ir šią studiją, nepaisant A. Zuoko komisijai pateiktų pasiaiškinimų, pripažinti kaip atliktą ir panaudotą A. Zuoko ir jo koalicijos „Laimingas Vilnius“ dalyvavimo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose tikslais. Tad minėti 12 tūkst. eurų, VRK vertinimu, turėtų būti traktuojami kaip A. Zuoko ir jo politinės jėgos rinkimų kampanijos išlaidos.
Įtarimų sukėlė renginiai Gedimino pilies bokšte, stendai ir publikacijos
VRK pripažinti 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis siūlo ir daugiau atvejų. Klausimų sukėlė ir 2018 m. įsteigtos VšĮ „Vilnius 2035“ tų pačių metų spalio–lapkričio mėnesiais organizuotų renginių apmokėjimas. VRK mano, kad Vilniaus Gedimino pilies bokšte surengtų renginių metu skleista informacija atitiko A. Zuoko ir jo politinės kampanijos interesus. Todėl, konstatuoja VRK, tokiu būdu buvo suteikta nepiniginė auka.
Tiesa, negavusi prašytos informacijos VRK nenustatė VšĮ „Vilnius 2035“ nepiniginės aukos dydžio. Tačiau, kaip tvirtina VRK, tai nepaneigia fakto, kad A. Zuokui VšĮ „Vilnius 2035“ neatlygintinai suteikė paslaugas.
VRK vertinimu, įstatymus pažeidžiant apmokėtos 2019 m. publikuoto teksto „Zuokas. Įsimylėjęs Vilnių“ rengimo ir redagavimo išlaidos. VRK išvadoje konstatuoja, kad 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos metu buvo mokama ne tik iš A. Zuoko politinės kampanijos sąskaitos, bet ir iš dviejų viešųjų įstaigų: „Azzara“ (2 100 eurų), Jono Meko fondo (1000 eurų).
Visus šiuos minėtus atvejus VRK išvadoje siūlo pripažinti kaip nepiniginėmis aukomis juridinių asmenų apmokėtas (patirtas) politinės kampanijos išlaidas.
VRK taip pat siūlo pripažinti LLS (liberalų) išlaidomis VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas suma (1 331 euras) už reklaminį „Vyčio“ stendą (dėlionę), kuris buvo naudotas kaip vienas pagrindinių LLS (liberalų) 2018 m. liepos 5 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, organizuoto renginio akcentų.
„Pagal Partijų įstatymo 19 straipsnio 1 ir 9 dalis, VšĮ „Azzara“ apmokėta suma (1 331 euras) laikytina neteisėtu LLS (liberalų) finansavimu“, – konstatuoja VRK.
Taigi įvertinusi visus anksčiau minėtus atvejus, VRK siūlo pripažinti, kad juridiniams asmenims (VšĮ „Azzara“, VšĮ Jono Meko fondui, VšĮ „Vilnius 2035“) apmokėjus politinės kampanijos išlaidas, buvo pažeistos rinkimų kampanijų finansavimo įstatymas.
VRK tyrime figūruoja A. Armonaitės vyras
VRK tyrime figūruoja ir Edgaro Stanišausko pavardė. Jis yra dabartinės ekonomikos ir inovacijų ministrės bei Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės sutuoktinis. Analizuotu laikotarpiu E. Stanišauskas buvo VšĮ „Azzara“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ vadovas. Būtent šios įstaigos, gavusios paramą iš įvairių juridinių asmenų, prisidėjo finansuojant rinkiminę A. Zuoko ir jo politinės jėgos kampaniją.
Savo ruožtu A. Zuokas sako, kad nėra jokio kriminalo jo ir E. Stanišausko ryšiuose. Politiko teigimu, nėra pagrindo sakyti, kad VRK tyrime dažnai minimo E. Stanišausko veikla ir veiksmai kažkaip susiję su vykdyta rinkimų kampanija 2019 m. savivaldos rinkimuose.
„Man teko bendradarbiauti ir dirbti kartu su Edgaru daugelyje projektų ir iniciatyvų. Žmogus laisvas dirbti kur nori ir kaip nori. Tai visiškai nereiškia, kad jis yra susijęs su politine veikla. VRK tyrėjai daro prielaidą, kad ką bedarytų Zuokas, viskas yra susiję su politika ir rinkimine kampanija“, – sakė A. Zuokas.
Visgi VRK atlikto tyrimo išvadoje pateikia duomenis, leidžiančius manyti, kad išnagrinėjus net tik VšĮ „Azzara“ ir Jono Meko fondas bet ir VšĮ „Sėkmės idėja“ banko sąskaitų išrašus ir kitus tyrimo metu gautus dokumentus, galima teigti, kad šios trys viešosios įstaigos glaudžiai bendradarbiavo: viena kitai teikė paskolas, paslaugas. Kaip rašoma VRK išvadoje, sutapo dalis jose dirbusių ar joms teikusių paslaugas asmenų, dalis rėmėjų.
Klausimų kelia įmonių teikta tūkstantinė parama
Galiausiai VRK siūlo pripažinti, kad pažeidžiant tuo metu galiojusią Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, A. Zuoko ir jo rinkimų kampanija finansuota per trečiuosius asmenis VšĮ „Azzara“, panaudojant paramą, gautą iš kitų juridinių asmenų.
Išvadose VRK konstatuoja, kad buvo panaudota 10 855 eurų suteikta parama. Tokią paramą suteikė batų tinklo „Armitana“ (2000 eurų) taip pat 3 751 euras iš UAB „Inaksas“, 2 500 eurų iš UAB „International METBALTA Invest Group“, 1 000 eurų iš UAB „Mediashop“ ir (ar) UAB „GV Group“, 1 604 eurai iš VšĮ „ART2B“.
Taip pat pažeidžiant įstatymus rinkimų kampanijai panaudotos ir paskolos, gautos iš VšĮ Jono Meko fondo (3 000 Eur), jam prieš tai gavus paramą iš juridinių asmenų (6 000 Eur paskolinta gavus VšĮ „ART2B“ paskolą, 2 500 Eur – UAB „Armitana“, 2 500 Eur – UAB „Tugva“).
Siūlo pripažinti, kad A. Zuokas ir jo politinė jėga šiurkščiai pažeidė įstatymus
Taigi apibendrindama tyrimą VRK išvadose siūlo „pripažinti, kad A. Zuokas ir LLS (liberalai) šiurkščiai pažeidė Kampanijų finansavimo įstatymą: naudojo politinei kampanijai nepinigines aukas iš juridinių asmenų, tai yra asmenų, kurie neturi teisės finansuoti politinių kampanijų, o politinės kampanijos buvo finansuotos nepriimtinomis aukomis; nedeklaravo juridinių asmenų apmokėtų politinės kampanijos išlaidų – taigi politinės kampanijos finansavimo ataskaitose pateikė neteisingus duomenis.“
VRK išvados taip pat siūlo apie nustatytus pažeidimus informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą. Taip pat perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai surinktą medžiagą vertinimui tais atvejais, kai nebuvo gauta visa informacija.
