Net keturiose pasaulio vietose studijavęs ir dirbęs mokslininkas šiuo metu savo gyvenimą ir darbą sieja su Lietuva. Užsienyje įpratęs visur keliauti dviračiu, šio įpročio nusprendė neatsisakyti ir Lietuvoje.
Į darbą KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete anksčiau 45 metų A.Lašas keliaudavo dviračiu, kurį veždavosi nemokamai traukiniu, tačiau šią paslaugą apmokestinus nusprendė protestuoti ir už dviračio transportavimą nemokėti.
Tad rytais Vilniuje sėda ant dviračio, kurį palieka stotyje, o Kaune išlipęs iš traukinio lipa ant išsinuomoto paspirtuko.
Rudenį A. Lašas ketina įsigyti antrąjį dviratį, kurį laikys Kauno stotyje.
– Ar ne per sudėtingas toks keliavimo į darbą logistikos planas? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Lašo.
– Man labai patiko „Lietuvos geležinkelių“ idėja pasiūlyti keleiviams pridėtinę vertę – vežtis dviratį nemokamai. Kartu tai skatino tvaresnį požiūrį į keliavimą.
Po apmokestinimo už dviračio transportavimą pirmyn ir atgal man tektų mokėti 7 eurus. Pagalvojau, kad galiu juos išleisti naudingiau – tiesiog įsigysiu antrą dviratį.
– Neseniai pasidalijote įrašu socialiniame tinkle, kad net 2 partijos jus kvietė atstovauti joms Kauno mero rinkimuose. Kodėl nesutikote?
– Nesakau, kad nėra įdomių idėjų, kurias galima būtų įgyvendinti Kaune, bet šiuo metu tokio pokyčio savo gyvenime neplanuoju. Be to, nors ir dirbu Kaune, gyvenu Vilniuje.
Toks buvo mūsų su žmona sprendimas, kai ir ji ryžosi grįžti į Lietuvą. Užsienyje gyvenau 17 metų, bet mano sąsajos su Kaunu yra stiprios – esu čia gimęs, užaugęs, dabar dirbu, tai daug laiko praleidžiu Kaune.
– Viena sričių, kurią studijavote – viešasis administravimas. Ar matote trūkumų, kaip valdomas Kaunas?
– Dabartinio Kauno mero sukurtas judėjimas „Vieningas Kaunas“ atėjo valdyti miesto su pagrindine idėja – sutvarkyti miesto infrastruktūrą – gatves, parkus, aikštes. Taip pat pastatyti naujų objektų.
To kauniečiams labai reikėjo ir tai pasiteisino. Nemanau, kad tiek užtenka. Dabar labiausiai trūksta diskusijos apie ilgalaikę viziją, koks bus Kaunas. Negali taip būti, kad tik viena pusė turi idėjų banko monopolį.
Visos idėjos yra vertingos, net oponentų. Tačiau dabar Kaune nevyksta jokia diskusija, jos valdančiajai daugumai nereikia. Vienpusiškumas visose situacijose yra didelis trūkumas.
– Apie ką pirmiausiai siūlytumėte diskutuoti, jei būtumėte miesto vadovas?
– Gal būsiu ir nepopuliarus, bet pasiūlyčiau visiems pakalbėti apie „Žalgirio“ klubo rėmimą. Nesakau, kad nereikia remti klubo miesto lėšomis, bet sakau, kad mums reikia apie tai atvirai pasikalbėti.
Miesto biudžetas yra visų miestiečių pinigai, mes turime atvirai kalbėtis apie sumą, kuri skiriama vienai miesto komandai remti. Nes skirdami tokią didelę sumą mes negalime paremti kitų sporto šakų, sportininkų, gal net perskirstyti į kitas sritis – kultūros, švietimo, socialinę.
Turi vykti diskusija, kodėl mes finansuojame „Žalgirį“ tokiais masteliais, nes tai ne vien lėšų panaudojimo, bet ir etinis klausimas.
– Sakote, kad miesto vystymui trūksta tęstinumo, gal ką nors konkretaus turite omenyje?
– Lietuvoje ir Kaune būdinga išsikelti idėjas, bet jų neišplėtojus ieškoti naujų ir senąsias pamiršti.
Buvo idėja, kad Kaunas turi tapti besimokančiu miestu, pamenu, net įstojome į Besimokančių miestų asociaciją, tačiau kai neseniai šioje veikloje dalyvavusių žmonių paklausiau apie šią idėją, jie ją net buvo pamiršę.
– Kaunui ši idėja išties galėtų labai tikti, juk net vienu metu buvome pasivadinę Lietuvos studentų sostine. 2017 metais buvo skelbiama, kad Kaune studijuoja 40 tūkst. jaunų žmonių, dabar beliko 34 tūkst. Kodėl taip atsitiko?
– Studentų skaičius kasmet mažėjo, gal tik šiuo metu šiek tiek stabilizavosi. Pirma priežastis yra demografinė. Šiuo metu kaip tik lipame iš praeityje gimstamumo sumažėjimo šalyje nulemtos duobės.
Manau, dėl šios priežasties gal tik VU ir LSMU patyrė mažesnius aptrupėjimus, o visiems kitiems universitetams kliuvo smarkiau.
– Kas nulemia šiuos svyravimus – mados, pasaulinės tendencijos, valstybės politika?
– Pagrindinis veiksnys, kad Lietuvoje universitetų yra per daug. Nėra šalyje pakankamai studentų, kurie galėtų stabiliai užpildyti aukštųjų mokyklų siūlomas studijų vietas. Todėl ir išsibalansuojama.
Mokslo srityje tai labai žalinga, nes žmonės universitetuose vertę gali sukurti tik ilgalaikėje perspektyvoje. Kad parengtum ir ištobulintum konkrečią studijų programą, gali prireikti 3–5 metų.
Čia ne gatvę išasfaltuoti. Reikia daug įdirbio, bet kai padėtis nestabili, tu turi labai menką buferį.
– Ar tai reiškia, kad esate universitetų sujungimo šalininkas?
– Bent jau Kaune visuomet pasisakiau už vieno Kauno universiteto idėją. Mes turime konkuruoti ne tarpusavyje ir net ne su Vilniaus universitetu, o galvoti, kas vyksta Europoje, pasaulyje, kokios vyrauja tendencijos, kokias Kaune galime sukurti studijų pridėtines vertes, kaip galime išsiskirti, tapti matomesni.
Dabar Kaune konkuruoja tarpusavyje net trys universitetai, kurie turi net tas pačias programas, o dar pridėkime ir kolegijas. Norėtųsi ne konkurencijos, o bendradarbiavimo. Galėtume net turėti bendras programas, esu tai siūlęs. Palaikymo nesulaukiau.
– Kaip turėtų keistis Kaunas, kad pats grįžtumėte į jį gyventi?
– Jei kalbame apie ateities miestą, tai jau dabar aišku, kad daugės nuotolinio darbo, todėl miestai turi labai gerai pergalvoti savo srategiją, kad žmonės liktų juose gyventi.
Man labiausiai trūksta noro eksperimentuoti, bandyti ką nors nauja, netikėta. Tarkim, dabar visi kritikuoja Vilniaus bandymą nešienauti pievų. Bet jie bando, todėl žinos, kokie šio eksperimento privalumai ir trūkumai, pasimokys iš klaidų, gal kitąmet darys kaip nors kitaip.
Štai šito mūsų visuomenėje labai trūksta – drąsos daryti kitaip, bandyti, nebijoti suklysti ir iš to pasimokyti.
