„Ta priemonė, apie kurią mes kalbame, na, ji yra, švelniai tariant, pusinė, kompromisinė, ir ją vertinčiau nebent kaip įžangą į tvirtesnius ir ryžtingesnius sprendimus Rusijos atžvilgiu“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.
Anot G. Nausėdos, Europa keičiasi ir „vis labiau klausosi tų valstybių, kurios turi tvirtą poziciją Rusijos atžvilgiu“, nes vėliau paaiškėja, kad ši pozicija buvo teisinga bei tikisi, kad Bendrija ras sutarimą ir dėl griežtesnio vizų ribojimo.
„Šiandien aš sunkiai įsivaizduoju, kad šita Kremliaus klika lyg niekur nieko galėtų vykdyti karą Ukrainoje, jeigu Rusijos visuomenė jos neremtų ir atvirai tam priešintųsi. Tai veikiausiai būtų neįmanoma“, – kalbėjo jis.
ES šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.
Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, kurį ragino paskelbti kai kurios ES priklausančios Rusijos kaimynės. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija anksčiau neatmetė, kad Bendrijai nepasiekus griežtesnio sutarimo, jos galėtų taikyti regioninius draudimus atvykti Rusijos piliečiams.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad nepaisant pasiekto kompromiso, Baltijos šalys kartu su Lenkija per artimiausias savaites bandys „atrasti sprendimus, kurie leis reikšmingai apriboti Rusijos turistų srautus“.
