Posėdyje dalyvavęs A. Zuokas akcentavo pateikęs atsakymus į visus tyrimą atlikusiai VRK darbo grupei kilusius klausimus susijusius su rinkimų finansavimu. Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad tyrimas tęsėsi gerokai ilgiau nei numato įstatymo nuostatos. „Priminsiu, kad šis tyrimas prasidėjo 2020 metų kovo 10 dieną. Laikotarpis, kurį tyrėjai nagrinėjo apima 2016–2019 metus ir šiuo atveju galiu pasakyti, kad aš visus klausimus, kuriuos pateikdavo komisijos tyrėjai atsakydavau. Netgi buvau atvykęs, dalyvavau asmeniškai gana ilgoje diskusijoje bandant pateikti paaiškinimus, motyvus ir kad tikrai yra klaidinga viską, kas yra susiję su mano asmeniu sieti, kad tai yra daroma tik dėl to, kad tai galimai galėtų būti susiję su rinkimais“, – posėdžio metu teigė A. Zuokas. „Tiesą sakant, aš ir mano partijos nariai visai užmiršome, kad tas galimas tyrimas dar egzistuoja, nes puikiai žinome imperatyvias įstatymo nuostatas, kad VRK tyrimas gali tęstis tris mėnesius, jį pratęsus dar gali tęstis 6 mėnesius. Tai bendras laikotarpis – 9 mėnesiai“, – pridūrė jis.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad tyrime kalbama tik apie 2 proc. visų rinkimuose panaudotų išlaidų.
„Tai vis dėlto siūlyčiau, apsispręsti, ar mes stovime ant teisinių pagrindų ir kiek įstatymai yra galiojantys tiek VRK, tiek tyrėjams tiek ir mums kaip dalyviams“, – sakė jis.
Todėl A. Zuokas pateikė komisijai raštišką prašymą balsuoti dėl tyrimui taikytino senaties termino.
VRK tyrimą atlikusios darbo grupės vadovas Andrius Puksas pripažino, kad tyrimas dėl to, ar A. Zuokas pažeidė rinkimų finansavimo tvarką, užsitęsė ilgiau nei 9 mėnesius.
„Tyrimas didelės apimties, mes turėjome nemažai apimties su informacijos gavimu. Kiekvieną kartą, kalbant apie tam tikrus subjektus, arba mes informacijos gaudavome tik dalį, arba nei kiek negaudavome, arba su mumis nebuvo bendradarbiaujama“, – sakė VRK narys A. Puksas.
Visgi VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė laikėsi pozicijos, kad nors tyrimo terminas ir buvo pažeistas, dėl darbo grupės pateiktos išvados komisija sprendimą turėtų priimti.
„Yra principas, kad pradėjęs tyrimą viešojo administravimo subjektas negali palikti šiaip sau to tyrimo. Jis turi priimti sprendimą. Tai yra mūsų pareiga“, – sakė J. Petkevičienė.
„Tyrimas jau pabaigtas, nėra kaip jį nutraukti. Tai nutraukti tyrimą, kuris jau pabaigtas nėra kaip“, – pridūrė ji.
Galutinį sprendimą lėmė VRK pirmininkės balsas
Balsuojant dėl VRK darbo grupės išvados atskirų punktų sprendimą nulėmė komisijos pirmininkės J. Petkevičienės balsas. Visgi komisijos pirmininkė, balsuojant už tyrimo išvados punktą, kuriuo siūloma A. Zuoką ir Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) pripažinti šiurkščiai pažeidus Kompanijų finansavimo įstatymą, susilaikė.
„Matyt, atsakymas labai paprastas, kodėl kiti komisijos nariai nebalsavo už visus likusius sprendimo punktus. Iš tiesų tam tikra abejonė dėl terminų yra. (...) Kadangi pagal administracinę teisę VRK, tai viešojo administravimo institucija, privalėjo priimti sprendimą, tai ir buvo padaryta“, – žurnalistams po posėdžio sakė J. Petkevičienė.
„O konstatavimas šiurkštaus pažeidimo šiuo atveju grėstu sankcija, tai dėl to aš susilaikiau. Ir bendras sprendimas yra toksai, kad šis punktas nepriimtas“, – pridūrė ji.
Eltai pranešus apie VRK išvadą, A. Zuokas jau tada kėlė klausimus, kodėl jos rengimas užtruko net dvejus metus. Beveik 100 puslapių apimties išvadoje siūloma komisijos nariams pripažinti, kad A. Zuokas ir jo vadovaujama politinė jėga, ruošiantis 2019 m. savivaldos rinkimams, šiurkščiai pažeidė politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančius įstatymus.
VRK tyrimo radare atsidūrė „Laisvės partijos“ pirmininkės Aušrinės Armonaitės sutuoktinio Edgaro Stanišausko vadovautos įstaigos VšĮ „Azzara“, VšĮ Jono Meko fondas, taip pat ir kiti juridiniai subjektai, galimai prisidėję renkant tūkstančius eurų siekiančią nedeklaruotą paramą rinkiminei A. Zuoko bei jo bendražygių veiklai. Paruoštoje išvadoje taip pat įtariama, kad galėjo būti neteisėtai panaudota parama, surinkta iš kitų juridinių asmenų.
VRK surinktais duomenimis, viešųjų įstaigų apmokėtos sąskaitos viršijo 20 tūkst. eurų.
Galiausiai VRK pateiktose išvadose siūlo apie nustatytus pažeidimus informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą.
Didelės apimties dokumente, kuris pradėtas po LRT 2020 m. paskelbtos publikacijos, VRK remiasi atliktu žiniasklaidos monitoringu, buvusios A. Zuoko žmonos perduota informacija bei tyrimo metu iš fizinių ir juridinių asmenų surinktais duomenimis. Remdamasi surinkta informacija, VRK identifikuoja su A. Zuoku susijusias įstaigas, kurių dėka galėjo būti neteisėtai finansuojama politinė kampanija.
