Vasarą duris užvėrė vienintelė parlamento rūmuose veikusi valgykla. Nesulaukusios klientų buvusios Seimo maitintojos sudėjo šaukštus, o kitų virėjų, norinčių politikams ruošti valgius, neatsirado.
Sakysite, koks gi čia Seimo kanclerio laimėjimas?
Ogi net labai reikšmingas. Anksčiau vis pasigirsdavo tautos išrinktųjų nusiskundimų, esą valgyklos maistas gerokai pabodęs, be to, sunkiai virškinamas. Aišku, tai smarkiai apsunkindavo ir įstatymų leidybos procesą.
Bet svarbiausia, kad nelikus valgyklos tautai neliks pagrindo visokioms piktoms kalboms, jog politikai veržiasi prie valdžios lovio. Bus galima nesunkiai atsikirsti, kad jokio lovio nėra, ir keiksnojamo Seimo reitingai šaus į padanges.
Negana to, dangus virš Seimo turėtų imti giedrytis ir dėl dar vieno kanclerio šiuolaikinės vadybos triuko.
Tuščiais pilvais likusius tautos išrinktuosius M.Gelbūda jau kurį laiką mėgina įtikinti, kad svarbu ne skrandis, o smegenys. Todėl, jo įsitikinimu, Seime žūtbūt reikia įsteigti dar vieną departamentą: Strategijų ir inovacijų!
Dėl šios idėjos parlamentarai ypač suglumę – nei supranta, ką toks padalinys veiktų, nei kaip tokius užmojus suvirškintų rinkėjai: vieną krizę keičia nauja, infliacija, kainos šturmuoja rekordines aukštumas, o Seimas taško pinigus steigdamas naujus etatus. Be to, Seimo narius stebina ir kanclerio planai strategus ir naujovių įgyvendintojus samdytis iš šalies.
Negi iš beveik pusės tūkstančio kanceliarijos darbuotojų nebeliko kam imtis strategijų kūrimo? Tiesa, pasižvalgius po visiškai ištuštėjusį Seimą, kur ankstesnėmis vasaromis bent jau sukiodavosi statybininkai, gali susidaryti ir toks įspūdis.
Pandemija šiuose rūmuose vis dar nepasibaigusi ir vargu ar rudenį gyvybės čia itin padaugės. Kita vertus, būsimiems Seimo strategams galbūt pavyktų sugalvoti, kaip tos gyvybės įpūsti. Gal tada rastųsi ir daugiau burnų, ir naujų maitintojų?
