„Rytoj Vyriausybė turėtų tą klausimą svarstyti Vyriausybės posėdyje. Tikiuosi, kad bus pateiktas nutarimo projektas ir vidaus reikalų ministerija galės plačiau tą pakomentuoti“, – antradienį Seime teigė ministrė pirmininkė.
Nors sprendimą nebeįleisti Rusijos piliečių su Šengeno vizomis priėmė tik Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, I. Šimonytė neatmeta, kad ateityje iniciatyvai galėtų būti pritarta ir europiniu lygiu.
„Prieš keletą mėnesių, kai prasidėjo invazija, buvo keliamas klausimas, ar mums tikrai moralu turėti supaprastintą vizų režimą su Rusija. Daugelis valstybių sakė, kad čia nėra apie ką kalbėti, nes tikrai negalima jo atsisakyti.
Dabar, kada iškilo tas klausimas, visi nustebo, kad mes tą supaprastintą vizų režimą vis dar turime ir jo buvo atsisakyta labai greitai. Tai, man atrodo, kad čia niekada neišeina pasakyti, kad niekada“, – kalbėjo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Baltijos šalys ir Lenkija ketvirtadienį priėmė sprendimą nuo rugsėjo 19-osios nebeįleisti Rusijos piliečių su Šengeno vizomis.
Bendru požiūriu grindžiamos nacionalinės laikinosios priemonės turėtų įsigalioti kiekvienoje iš keturių deklaraciją paskelbusių valstybių atskirai, kai bus priimti atitinkami teisės aktai. Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo teksto projektui, kurį teikia Seimui.
Latvija, Lenkija, Lietuva ir Estija sutarė, kad priemonės nustatomos remiantis bendru siekiu apsaugoti viešąją tvarką ir vidaus saugumą, taip pat užtikrinti mums bendros Šengeno erdvės saugumą. Pareiškime pabrėžiama, kad šalys ir toliau siekia bendro požiūrio ES lygmeniu ir paprašė Europos Komisijos pasiūlyti atitinkamas priemones dėl vizų ir atvykimo apribojimų, kurias vieningai galėtų įgyvendinti visos Europos Sąjungos valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys.
