„Aš tikiuosi, kad skaičius bus didesnis pinigais, bet greičiausiai jis bus šiek tiek didesnis negu 2,5 procento“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė ministras.
Pasak jo, nors norėtųsi, kad biudžetas būtų didesnis, esamas bus pakankamas toliau siekti numatytų tikslų. Ministras atkreipė dėmesį, jog dėl augusios ekonomikos šiems metams skirtas biudžetas vietoj numatytų 2,5 proc. susitraukė iki 2,26 proc. BVP.
„Jeigu bus ir 2,5 proc. tas lėšų dydis leis mums toliau vystyti tuos projektus, bet žinoma jeigu skirtas procentas būtų didesnis tai galbūt būtų galimybės įsigyti tam tikrą ginkluotę“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, svarstant krašto apsaugai skiriamą biudžetą svarbu atsižvelgti į šalies energetinę, socialinę situacijas.
„Šalių vidinis stabilumas kai, pavyzdžiui, vyksta energetinė krizė, socialiniai dalykai yra nemažiau svarbus negu karinai dalykai, karinis pajėgumas“, – teigė jis.
Liepą parlamentinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą gynybai, prezidentas anksčiau yra raginęs 2023-iaisiais krašto apsaugai skirti 3 procentus.
A. Anušauskas: norėtųsi, kad procentas gynybai nuo BVP būtų didesnis
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas norėtų, kad 2023 metų valstybės biudžete gynybai būtų skirtas šiek tiek didesnis procentas nuo BVP. Ministras akcentuoja, kad skiriant daugiau lėšų gynybai būtų didesnės galimybės greičiau įsigyti reikiamų ginklų.
„Norėtųsi visada didesnio. Aš tik galiu pasakyti, kad dabar dėl ekonominių prognozių tas procentas nuo BVP susitraukė nuo 2,5 proc. iki 2,26 proc., todėl kad šiek tiek daugiau negu planuota kilstelėjo ekonomika ir iš karto tas procentas sumažėjo“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė A. Anušauskas.
Pasak politiko, skiriant didesnį procentą nuo BVP būtų didesnės galimybės greičiau įsigyti tam tikrą reikiamą ginkluotę.
„Tačiau, atkreipsiu dėmesį, vidinis šalių stabilumas, pavyzdžiui, kai vyksta kokia nors energetinė krizė ar socialiniai dalykai, yra ne mažiau svarbus negu karinis pajėgumas, tai yra visuomenės palaikymas tam turi būti. Ir dabar valstybėje yra, jei neklystu, du milijardai eurų panaudota įvairioms kompensacijoms dėl energetinių resursų, kainų stabilizavimo ir t.t. Tai yra didžiulės lėšos ir kitais metais tai irgi yra numatyta. Taip kad reikia žiūrėti, koks yra biudžetas. Mes irgi tos pačios valstybės dalimi esame“, – akcentavo A. Anušauskas.
Liepos 15 d. Seime parlamentinės politinės partijos, išskyrus valstiečius, pasirašė naują susitarimą dėl šalies gynybos. Nors partijoms nepavyko susitarti dėl konkrečios finansavimo didinimo kartelės, tačiau sutarta, jog tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais.
