Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai įvertino, kodėl Kremlius ėmėsi dalinės mobilizacijos ir ką ji reikš tiek V.Putino pradėto karo Ukrainoje eigai, tiek pačiai Rusijai.
Ką keičia dalinė mobilizacija?
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis svarstė, kad dalinę mobilizaciją V.Putinas skelbia baimindamasis ukrainiečių kontrpuolimo Krymo pusiasalyje.
„Savo kalboje V.Putinas minėjo, kad dalinė mobilizacija reikalinga tam, kad išsaugotų Rusijos vientisumą. Iš jo kalbos galima daryti išvadą, kad Rusijos kariuomenė nebesugeba atlaikyti ukrainiečių kontrpuolimo, ir rusai ruošiasi galimam Ukrainos kariuomenės kontrpuolimui Krymo pusiasalyje, siekiant išvaduoti Krymą nuo okupantų“, – portalui lrytas.lt sakė D.Antanaitis.
Karybos ekspertas pastebėjo, kad daline mobilizacija šaukiami jau turintys karinės tarnybos patirties vyrai, tarnavę kaip šauktiniai arba pagal sutartį, tad ir jų parengimo laikas bus trumpesnis, negu skelbiant visuotinę mobilizaciją.
Vis dėlto, D.Antanaičio teigimu, papildomi kariai Rusijos kariuomenėje turės tiek teigiamos, tiek ir neigiamos įtakos rusams.
„Visų pirma tai padidins socialinę įtampą pačioje Rusijoje, kadangi kviečiami žmonės, kurie jau turi susiformavę savo gyvenimą, karjerą.
Vertinant karine prasme, tai tiesiog bus didesnis kiekis mėsos, kadangi dauguma pagal Rusiją normalios ginkluotės jau naudojama Ukrainoje, daug įrangos yra sunaikinta. Todėl aprūpinti tuos žmones papildoma įranga bus pakankamai didelis iššūkis.
Be to, jiems reikės priskirti ir vadus, pradedant seržantais baigiant karininkais. Rusai savo reguliarioje kariuomenėje vargu ar gali rasti tiek žmonių, kurie galėtų vadovauti rezervistams.
Todėl rezervistams vadovaus tie patys rezervistai, o tai reiškia, kad šių dalinių parengimas ir vadovavimas bus ypatingai apgailėtinas“, – įvertino D.Antanaitis.
Klausimai dėl visuotinės mobilizacijos
Tuo metu po dalinės mobilizacijos V.Putinui skelbti ir visuotinę mobilizaciją, D.Antanaičio manymu, nebūtų prasmės.
„Dalinė mobilizacija galėtų pereiti į visuotinę mobilizaciją, tačiau ir su daline mobilizacija Rusija papildytų savo rezervus. Be to, kad bus žmonės, bus reikalinga ir įranga, ginkluotė.
Tad jeigu neužteks tos ginkluotės dalinei mobilizacijai, skelbiant visuotinę mobilizaciją tuo labiau niekas nebus aprūpintas“, – pabrėžė jis.
Visgi, net ir dalinė mobilizacija turėtų padidinti socialinius neramumus Rusijoje.
„Rusijos populiacija nejaučia užuojautos ukrainiečiams, tačiau kiekviena populiacija yra savotiškai egoistiška. Rusijos gyventojai su pasimėgavimu stebėjo, kaip žūsta Ukrainos žmonės, vaikai, moterys ir vyrai, tačiau kai jiems patiems dabar teks eiti ten ir taip pat žūti, būti suluošintiems, be abejo, jiems tai nepatiks.
Mano nuomone, socialiniai neramumai Rusijoje tikrai padidės“, – įsitikinęs jis.
A.Navys: „Dalinė mobilizacija rimtos grėsmės Ukrainai nekelia“
Tuo metu Specialiųjų operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys tvirtina, kad dalinė mobilizacija Rusijai reikalinga dėl jos planų skelbti pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos žemėse.
„Nieko nuostabaus, nes Rusija yra giliai įklimpusi Ukrainoje. Norint bent jau tęsti tuos veiksmus, kuriuos jie pradėjo – paskelbus referendumus ir prijungus okupuotas teritorijas prie Rusijos jas išlaikyti – reikalingos pajėgos, rezervai, o tam yra reikalinga mobilizacija.
Kaip skelbia Rusijos režimas, bus kviečiami tie, kurie yra tarnavę, turi patirtį. Klausimas yra kitas, kiek tai yra efektyvu, nes tuos karius reikia apmokyti, paruošti, o tai užims laiko. Darau tokią išvadą, kad yra kariaujama sena taktika – patrankų mėsa“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Navys.
Jo teigimu, kitas logiškas V.Putino žingsnis būtų skelbti visuotinę mobilizaciją. Tuo tarpu dalinė, eksperto manymu, rimtos grėsmės Ukrainai nekelia. Labiausiai reikėtų nuogąstauti dėl planuojamų prisijungti teritorijų, kurioms ginant gali būti panaudojami taktiniai branduoliniai ginklai.
„Tai yra patrankų mėsa, ją reikia paruošti, apginkluoti, nugabenti į frontą liniją. Rimtesnės grėsmės, matyt, nekelia, bet, paskelbus tuos referendumus ir prijungus teritorijas prie Rusijos Federacijos, jie galės jas ginti naudojant visas priemones, tame tarpe ir taktinį branduolinį ginklą. Tai situaciją keičia dar labiau nei dalinė mobilizacija“, – įsitikinęs A.Navys.
Specialiųjų operacijų atsargos karininkas atkreipė dėmesį, kad V.Putinas savo kalboje pasakė, jog Rusija kariauja su Vakarais ir jai yra iškilusi grėsmė.
„Iš esmės pripažįstama, kad vyksta kariniai veiksmai, vyksta karas. Čia, matyt, yra pagrindinis dalykas, dėl kurio galbūt reikėtų sunerimti ne tik Ukrainai, bet ir mums visiems“, – perspėjo jis.
Anot eksperto, tikėtis didesnio sujudimo pačioje Rusijoje dėl paskelbtos dalinės mobilizacijos neverta, nes tie žmonės, kurie yra aktyvūs ir galėtų imtis kokių nors veiksmų, patys dirba saugumo struktūrose.
Svarstydamas, kodėl V.Putino pranešimas pasirodė tik trečiadienio rytą, o ne antradienį vakare, kaip planuota, A.Navys kėlė kelias versijas.
„Sunku pasakyti, kas įvyko. Matyt, ne visi patenkinti tuo, ką išdarinėja režimas. Iš kitos pusės, turime suprasti, kad tokie veiksmai vis tiek turėtų būti derinami su aukščiausiomis struktūromis, generolais. Tie dalykai turi būti suderinti ir šis ėjimas turi turėti palaikymą.
Ar jis šiuo metu tikrai yra? Visaip galima manyti. Manau, kad yra žmonių, tame tarpe ir užimančių aukštas pozicijas saugumo struktūrose, kurie tikrai nesutinka su tuo, kas yra daroma ir kas vyksta“, – apibendrino atsargos karininkas.
Grasinimai branduoliniu ginklu
V.Putinas savo kalboje taip pat dar kartą pagrasino, kad, „jei kils grėsmė Rusijai“, gali būti panaudotas ir branduolinis ginklas. D.Antanaičio manymu, šis V.Putino įspėjimas taip pat susijęs su galimu ukraniečiu mėginimu atsiimti Krymą.
„Pagal Rusijos doktriną, Rusijos kariuomenė gali panaudoti branduolinį ginklą tada, kai atsiranda pavojus Rusijos integralumui.
Vis dėlto, Rusijoje Krymas laikomas Rusijos dalimi, ir V.Putino kalba apie tai, kad yra pavojus Rusijos integralumui ir yra nuoroda į branduolinio ginklo panaudojimą ir Krymo pusiasalį“, – įvertino D.Antanaitis.
Visgi, pasak karybos eksperto, tokie grasinimai iš Kremliaus neturėtų būti vertinami kaip išskirtinė naujiena.
„Grasinimas branduoliniu ginklu yra labai senas ir nuolat kartojamas. Jis vis iš naujo mus sujaudina, tačiau tai yra ta pati kalba apie tą doktiną, kuri buvo nuolat, ir kažko naujo tikėtis tikrai neverta“, – įsitikinęs jis.
M.Laurinavičius: tai truputį keičia padėtį pačioje Rusijoje
V.Putino pranešimas nenustebino ir apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus. Jis taip pat mano, kad padėties fronte papildomi Rusijos kariai iš esmės nepakeis.
„Neišgirdome absoliučiai nieko, ko nebuvo galima prognozuot vakar, kai buvo paskelbta, kad bus ta kalba. Jokių netikėtumų. Tai reiškia, kad visas ažiotažas, kuris kilo vakar dėl to, jog kalba buvo atidėta, neturi jokio pagrindo, t.y. Kremliaus režimo viduje tikrai nieko neįvyko.
Dėl pačios dalinės mobilizacijos ir referendumų okupuotose teritorijose jau viskas buvo žinoma iš anksto, V.Putinas tik paskelbė tai viešai. O padėties realiai tai niekaip nekeičia. Trumpuoju laikotarpiu iš viso niekaip nekeičia, nes dalinė mobilizacija nereiškia, kad rytoj fronte jau atsiras naujų karių“, – portalui lrytas.lt pabrėžė M.Laurinavičius.
Jis pastebėjo, kad iš V.Putino kalbos matyti, jog jo skelbiami tikslai Ukrainoje nesikeičia, t.y. minčių užimti visą šalį nebėra, kalbama tik apie Donbaso regioną.
„Akivaizdu, kad tas tikslas vėl iš naujo tikrai nesikeičia. V.Putinas lieka prie tų gerokai sumažintų tikslų. Tai reiškia, kad realiai dabar pagrindinis V.Putino tikslas yra net ne puolimas, o gynyba – kaip nors apginti savo okupuotas teritorijas ir tikėtis karą ištęsti ilgai.
Rusija, jų supratimu, tą išsekinimo karą turi atlaikyti, o neatlaikys pirmiausia Vakarai, nes nuo jų priklauso Ukrainos karinė galia ir tada jie kaip nors tą karą gali laimėti. Bet laimėti to karo jie negali iš principo ir tais sprendimais, kurie yra priimti, režimas dar labiau save įstūmė į kampą, nes karas Rusijos visuomenei, žmonėms nebebus tik per televizorių.
Tai truputį keičia padėti pačioje Rusijoje. Nesakau, kad keičia dramatiškai, nesakau, kad Rusijos visuomenė neatlaikys to karo, bet didžiausias klausimas yra, kiek ji gali atlaikyti karą, kurio ji negali laimėti“, – aiškino M.Laurinavičius.
Tačiau jis didesnio sujudimo Rusijos visuomenėje nesitiki.
„Nėra net pagrindo apie tai mąstyti, kad Rusijos visuomenė sukeltų kažkokią revoliuciją. Tokia galimybė yra tiesiog neįtikėtina. Yra galimybė visai kitokia, kad, kai tos nuotaikos šiek tiek pasikeis, tuomet tuo dar lengviau galės pasinaudoti elitas, kuriam tas karas yra nenaudingas ir kuris norės tą karą užbaigti“, – teigė ekspertas.
Paklaustas, kodėl V.Putino kalba nebuvo paskelbta antradienį, kaip planuota, M.Laurinavičius sakė, kad greičiausiai buvo nuspręsta pasirinkti pranešimą paviešinti ryte, kai didžioji dalis Rusijos jau yra pabudusi.
„Pagrindinė versija yra tokia, kad tai buvo tiesiog techninis dalykas, nes jie įsivaizduoja, jog ta kalba yra svarbi ir ji neturėtų būti transliuojama tuo metu, kai dalis šalies miega“, – kalbėjo jis.
