„Aš įsivaizdavau, kad mes ateisime rugsėjo mėnesį, po vasaros, kai (Vyriausybė) turėjo daug laiko, ir jau bus pateiktas planas pirmomis dienomis, o mes pradėjome kalbėti apie darbų programą, kurios didžioji dalis, kalbant apie ministerijų teikiamus projektus, yra neregistruoti, pradėjome pilstyti vandenėlį, kaip mes dirbsime visą tą pusmetį. Ne dabar tokia veikla turėtume užsiimti, tikrai visi pasigedo sesijos pradžioje konkrečios žinutės žmonės, kaip atrodys jų žiema ir šildymo sezonas“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė R. Tamašunienė.
Kalbėdama apie opozicinių frakcijų prioritetus šiai sesijai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė teigė, jog svarbiausias klausimas yra energijos kainų krizės suvaldymas.
„Svarbiausi klausimai, kaip biudžete atsispindės, ir, mūsų vertinimu, jis projektuojamas per mažas, kaip konkrečiai bus sprendžiamas energetikos krizės suvaldymas, nes tai palies ir ekonomiką, verslo sektorių, ir kiekvieną namų ūkį“, – kalbėjo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė.
Valdantieji, siekdami sumažinti gyventojams išaugusią energijos kainų naštą, pateikė siūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du žiemos sezonus. Seimas ketvirtadienį jam pritarė po svarstymo, liko dar vienas balsavimas.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad kitų metų biudžete elektros ir dujų kainų kompensavimui gali prireikti daugiau nei 1 mlrd. eurų, o tiksli suma paaiškės spalio pradžioje, parengus 2023 metų biudžeto projektą.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.
Premjerė patvirtino, kad Vyriausybė biudžetą Seimui išsiųs spalio pirmą savaitę, o jo pateikimas galės įvykti spalio 11 dieną.
Tikisi išsirinkti opozicijos lyderį
R.Tamašunienė sako vis dar turi vilties, kad valdantiesiems oponuojančioms partijoms pavyks susitarti dėl opozicijos lyderio. Jos teigimu, galbūt mažosioms opozicinėms jėgoms tarpininkaujant pavyks surasti kompromisą šiuo klausimu.
„Mano vertinimu, opozicijos lyderis sustiprintų opoziciją. Bet yra šioks toks dalykas – konkurencinis momentas tarp didžiųjų opozicinių frakcijų. Bet, galbūt, mes maži kažkaip surasime tą kompromisą ir tas lyderis rotacijos būdu galėtų atsirasti“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė politikė.
Anot jos, tartis dėl opozicijos lyderio dar nėra vėlu.
„Seimo kadencija įpusės tik lapkritį“, – pridūrė politikė.
Valdantiesiems kritikos negailinčios opozicinės Seimo frakcijos opozicijos lyderio klausimą jau kuris laikas yra nustūmusios į šalį. Didžiųjų opozicinių frakcijų atstovai sako, kad kalbėti apie opozicijos lyderį prasmės nėra, nes opozicinės jėgos per daug skirtingos.
ELTA primena, kad 2021-ųjų kovą Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos frakcijos buvo pasirašiusios opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Susitarimą pasirašiusių frakcijų sprendimu, nuspręsta opozicijos lyderį rinkti rotaciniu būdu. Opozicijos lyderio pareigas pirmasis eiti pradėjo tuo metu valstiečių frakcijai priklausęs S. Skvernelis.
Visgi, ekspremjerui S. Skverneliui su dar devyniais parlamentarais pasitraukus iš „valstiečių“ frakcijos, Seimas rudens sesiją pasitiko jau be opozicijos lyderio.
Kaip numato Seimo statutas, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi Seimo statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis.
