„Šiandien VGT nariai konstatavo, kad Rusija, paskelbusi mobilizaciją, taip pat organizuodama vadinamus „referendumus“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, sąmoningai eskaluoja situaciją, didina įtampą regione. Mes vertiname, kad situacija dėl to regione blogėja, tačiau karinės grėsmės lygis išlieka nepakitęs“, – nurodė K.Budrys.
Jo teigimu, karinės grėsmės lygis vertinamas kaip žemas, o „visi veiksmai iš Rusijos pusės pirmiausia yra nukreipti į situacijos pakeitimą Ukrainoje“.
VGT nariai, išklausę žvalgybos institucijų informaciją ir vertinimus, taip pat Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktus duomenis apie situaciją pasienyje, konstatuoja, kad bene visuose Rusijos regionuose dėl paskelbtos mobilizacijos matyti nerimo ženklai, taip pat – ir Kaliningrado srityje, tačiau kol kas jie neturi įtakos bandymams kirsti Lietuvos teritoriją.
Anot prezidento patarėjo, tam įtakos greičiausiai turi ir Lietuvos pozicija, kad mėginimas išvengti mobilizacijos nebus laikomas tinkama priežastimi įsileisti Rusijos piliečius į šalį.
„Mes turime sprendimą, kad nepraleidinėsime čia Rusijos piliečių. Keičiasi aplinkybės, kodėl jie nori palikti Rusiją, bet mūsų pozicijos tai nekeičia. Judėjimą mes apribojome ne prasidėjus mobilizacijai, o rugsėjo 19 dieną reaguodami į tai, kad tie Rusijos piliečiai iš esmės pritaria tam, kas vyksta Ukrainoje“, – pažymėjo K.Budrys.
Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), savaitę Baltijos šalyse ir Lenkijoje galiojant griežtesnei Rusijos piliečių įleidimo tvarkai, pasieniečiai į Lietuvą neįleido 153 rusų. Iš viso per savaitę į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai.
Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Pozicijos laikysis tvirtai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad nuo mobilizacijos bėgančius rusus prilyginti politiniams ir karo pabėgėliams yra neteisinga.
„Jau yra ženklų, kad V.Putinas ims kontroliuoti išvykimą, bet mes jokių butelio kaklelių prie mūsų sienos dabar nematome – yra visiškai pavieniai atvejai, ir mes dirbame pagal tas išimtis, kurios yra įtvirtintos mūsų algoritme, priimtame prieš pora savaičių.
Liepos mėnesį mes turėjome apie 60 tūkst. Rusijos Federacijos piliečių, atvykusių į Lietuvą, šiandien mes turime iki 10 tūkst., netgi mažiau. Didžioji dalis yra žmonės, kurie veža nesankcionuotas prekes, tai yra krovininių automobilių vairuotojai arba tie, kurie vyksta pagal 20-ies metų senumo sutartį dėl supaprastinto tranzito į Kaliningrado sritį.
Visi kiti yra grąžinami atgal“, – tvirtino L.Kasčiūnas.
Pasak jo, tokios situacijos nepakeis ir tai, kad iš savo šalies pabėgę rusai nenori grįžti atgal ir kurį laiką net lieka Lietuvos pasienyje.
„Matyt, yra kažkokių istorijų, viena ausimi esu girdėjęs, bet tai situacijos niekaip nekeičia. Mes šitiems šou nepasiduosime. Tvirtai saugome savo sieną ir vadovaujamės, mano požiūriu, labai teisingu ir savalaikiu sprendimu, nes, kai mes priėmėme sprendimą ir aiškiai pasakėme, kad šituo keliu nevažiuokite, jie ir nevažiuoja“, – aiškino NSGK pirmininkas.
Baltarusijos veiksmus laiko provokacija
VGT posėdyje buvo aptarta ir padėtis Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Pastaruoju metu ten matyti ūgtelėjęs bandymų patekti į Lietuvos teritoriją skaičius, o neteisėti migrantai, padedami Baltarusijos saugumo struktūrų, gadina vos ką tik pasienyje pastatytą tvorą.
„Ši veikla yra visiškai nepriimtina. Mes ją laikome provokacijomis. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu būdu prie karinės agresijos Ukrainoje prisidedanti valstybė, jos pareigūnai sąmoningai pažeidinėja NATO valstybės sieną. Tai yra labai rimta“, – perspėjo K.Budrys.
Buvo sutarta, kad Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų pastangomis valstybės sienos priedangos planas turėtų būti peržiūrėtas ir jame numatyti konkretūs saugumo situacijos pokyčių stebėjimo indikatoriai ir kriterijai, numatantys, kada ir kokiomis apimtimis yra pasitelkiamos kitų institucijų pajėgos, padedančios užtikrinti sienos saugumą.
Rusijoje prasidėjus dalinei moblizacijai, prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė šaukti VGT posėdį tartis dėl tolesnės paramos Ukrainai, toliau besipriešinančiai Maskvos invazijai.
Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose jau kelias dienas tęsiasi pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos, jie baigsis antradienį.
