„Karas Ukrainoje ir iš jo kylančios pasekmės neabejotinai kelia didžiulių iššūkių visoms regiono šalims. Į juos turime atsakyti vieninga regiono laikysena ir priemonėmis. Dėl to inicijavau šį penkių vidaus reikalų ministrų susitikimą. Visos šalys, gyvenančios Rusijos kaimynystėje, yra pasirengusios dalintis patirtimi ir koordinuoti savo veiksmus. Sutarėme, jog surengsime bendras konsultacijas dėl infrastruktūros apsaugos ir civilinės saugos pratybas. Šis susitelkimas neabejotinai sustiprins mus visus“, – teigia ministrė.
Kiti ministrai taip pat pabrėžė vietinių pajėgumų stiprinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą iššūkių akivaizdoje. Susitikime pristatyta šalių krizių valdymo struktūra, pasidalinta gerąją patirtimi civilinės saugos srityje. Reaguojant į atakas prieš „Nordstream“ dujotiekį, ministrai aptarė ir strateginės infrastruktūros apsaugos didinimo poreikį.
Ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, kad krizių daugėja ir jos sudėtingėja, tad Vidaus reikalų ministerija ėmėsi stiprinti civilinę saugą, kuriai 30 metų nebuvo skirta tinkamo dėmesio. Ministrės teigimu, dabar turime būti pasirengę naujai realybei, taip pat galimybei, kad kare Ukrainoje bus panaudotas branduolinis ginklas.
Be to, ministerija nurodo, kad didelę grėsmę kelia ir nesaugi Astravo atominė elektrinė, esanti vos 40 km nuo Vilniaus. Pasak ministrės, dėmesys šiai problemai didėja, didėja ir finansavimas – penkerių metų laikotarpiui suplanuota 90 mln. eurų. Reaguojant į galimas grėsmes parengtas naujas krizių valdymo modelis ir civilinės saugos koncepcija, kurią sudaro trys pagrindinės kryptys – pasirengimas, atsparumas ir visuomenės informavimas.
Suomija turi ilgas civilinės saugos tradicijas ir yra gerai išvysčiusi trijų lygių slėptuvių sistemą. Slėptuvės pradėtos įrenginėti dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Iš viso Suomijoje yra apie 54 tūkst. slėptuvių, kuriose tilptų apie 80 proc. gyventojų. Vizito metu ministrai apsilankė Merihakos slėptuvėje ir apžiūrėjo jos infrastruktūrą.
Pasak ministrės, Lietuva galėtų panaudoti Suomijos praktiką slėptuvių įrengimo srityje, nustatant kolektyvinės apsaugos statinių (KAS) ir priedangų poreikį, parinkimą, žymėjimą, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarką. Lietuvoje šiuo metu yra 1806 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose ekstremalių situacijų metu gyventojai galėtų rasti laikiną prieglobstį ir reikiamą pagalbą ir 1896 priedangų, skirtų trumpalaikiam pasislėpimui oro pavojaus atveju.
