„Atsakas tikrai būtų. Ir ne vien ekonominis ar politinis, greičiausiai jis būtų ir karinis. Visi įrankiai yra JAV pusėje ir jie tą atsaką, jeigu jis kažkoks būtų, vykdytų. Branduolinis atgrasymas veikia, bet jis pirmiausia remiasi JAV pajėgomis.
O koks bus tas atsakas, vėlgi, pakankamai teoriškas dalykas ir aš, deja, tikrai negaliu pasakyti, nes nežinau. Tai visų pirma yra JAV ir Rusijos tiesioginių pokalbių rezultatas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė D.Matulionis.
Tiesa, ambasadorius ramino, kad kol kas jokių indikacijų, leidžiančių daryti prielaidas, jog Rusija ryšis panaudoti branduolinį ginklą, nėra.
Karo veiksmuose prasidėtų visiškai kita stadija
Prieš kelias dienas centrinėje Rusijoje pastebėtas traukinys sukėlė spėliones apie branduolinę eskalaciją kare Ukrainoje.
Anot Lenkijos gynybos eksperto Konrado Muzykos, šis traukinys siejamas su Rusijos gynybos ministerijos padaliniu, kuris atsakingas už branduolinės amunicijos saugojimą, gabenimą ir išdavimą.
Ši informacija pasirodė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo aukščiausiesiems pareigūnams duodant suprasti, kad Rusija panaudos visą turimą ginkluotę, kad apgintų savo teritoriją, kuri, anot Kremliaus, dabar apima ir didžiąją dalį Rytų Ukrainos, nors okupuotų teritorijų aneksijos beveik niekas nepripažįsta.
„Aš noriu nuraminti visuomenę, kad realiai šiai dienai nėra jokių net menkiausių indikacijų apie pasirengimą imtis kažkokių konkrečių veiksmų. Tai aš galiu patvirtinti ir tai yra visų čia esančių tarnybų išvada. Ypatingai JAV, kurios turi kur kas geresnius pajėgumus. Buvo aiškiai pasakyta – jeigu bus bent menkiausia indikacija, mes visi nedelsiant būsime informuoti. Šiandien dienai tokių indikacijų nėra.
Aišku, žmonės labai baiminasi, jeigu būtų panaudotas branduolinis ginklas, tai būtų strateginis pokytis pasaulyje. Tai reikštų visiškai kitą stadiją karo veiksmuose. Atitinkamai Vakarų reakcija būtų visiškai kitokia, negu yra iki šiol“, – patikino Lietuvos ambasadorius NATO.
Nors Vakarai konkrečiai nesako, koks gi tas atsakas būtų, jeigu Rusija kaip paskutinio šiaudo griebtųsi branduolinio ginklo, D.Matulionis nurodė, kad jis greičiausiai būtų karinis.
„Greičiausiai būtų nedelsiant kviečiamas Šiaurės Atlanto Tarybos posėdis arba NATO gynybos ministrų posėdis, būtų pateikiami scenarijai ir galimas atsakas, kuris būtų svarstomas. Tai būtų ne vien tik JAV atsakas, bet suderintas NATO atsakas.
Bet vėlgi noriu pabrėžti, kad pajėgumus visus šiuo atveju ir galimybę tinkamai atsakyti turi būtent JAV“, – akcentavo pašnekovas.
Jei situacija Baltarusijoje eskaluotųsi, sulauktume daugiau karių?
Be to, pasklido kalbos apie Rusijos ketinimus vėl intensyviai atakuoti šiaurinę Ukrainos dalį iš Baltarusijos teritorijos. Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas teigia, kad Baltarusija ruošiasi priimti iki 20 tūkst. Rusijos karių.
Pasak Baltarusijos opozicionieriaus Pavelo Latuškos, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pradėjo geležinkelių modernizavimą, kad Baltarusija lapkričio–gruodžio mėnesiais turėtų galimybę dislokuoti iki 120 tūkst. mobilizuojamų Rusijos karių.
Lietuvos ambasadorius NATO atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidoje šiuo metu sklando nemažai nepatvirtintos informacijos, todėl sunku susigaudyti, kas yra tiesa, tačiau patvirtintų duomenų apie Rusijos ketinimus Baltarusijoje dislokuoti per 100 tūkst. karių NATO esą neturi.
„Mes tokios patvirtintos informacijos apie tai, kad yra dislokuojamos kažkokios naujos Rusijos pajėgos Baltarusijoje, neturime. Iš tiesų, jeigu ta informacija pasitvirtins, bus ir atitinkamos reakcijos“, – perspėjo jis.
D.Matulionis neatmetė, kad, jeigu V.Putinas spaus A.Lukašenką, greičiausiai galėtume pamatyti tokį scenarijų, koks buvo karo pradžioje, kai Rusija į Ukrainą veržėsi iš Baltarusijos teritorijos. Ženklų, kad į karo veiksmus galėtų įsitraukti ir baltarusių kariai, NATO kol kas nemato.
Kokių veiksmų imtųsi Aljansas, jei informacija pasitvirtintų ir Lietuvos kaimynėje atsirastų per 100 tūkst. rusų karių?
„Aš manau, kad atsirastų gerokai daugiau NATO Aljanso karių Rytiniame flange, pradedant nuo, sakykime, Bulgarijos, Rumunijos, Slovakijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Galbūt būtų pakeltas vadinamasis budrumo lygis, gal kai kurios kitos papildomos priemonės.
Bet šiai dienai tiesioginės grėsmės Aljanso valstybėms ir Lietuvai mes nejaučiame. Jos nėra. Viskas yra sutelkta į Ukrainos teritoriją. Jeigu kas nors pasikeistų, būtų ir konkretūs veiksmai – tiek mūsų žvalgyba, tiek karinė dalis labai įdėmiai stebi situaciją“, – aiškino Lietuvos ambasadorius NATO.
Jis nurodė, kad NATO greitojo reagavimo pajėgas Rytiniame Aljanso flange šiuo metu sudaro iki 40 tūkst. karių, tačiau, jei būtų ženklų apie situacijos eskalavimąsi, būtų kaipmat aktyvuojami papildomi pajėgumai.
Ar mobilizacija ką nors pakeis?
Vertindamas paskelbtą neva dalinę mobilizaciją Rusijoje, D.Matulionis pabrėžė, kad NATO viduje jau kurį laiką virė diskusijos, jog V.Putinui teks imtis šios priemonės, todėl ji labai nenustebino.
„Šiaip mobilizacija kol kas vertinama pakankamai rezervuotai. Manoma, kad procesas iš tikrųjų yra visiškai chaotiškas. Daugiau yra propagandos, nei realaus pokyčio fronte. Kol kas mes nepastebime, kad tai galėtų turėti kokybinį pokytį fronte, kariaujant su Ukraina“, – teigė Lietuvos ambasadorius NATO.
Pasak jo, sunku pasakyti, kiek Rusijos piliečių iš tiesų bus mobilizuoti, tačiau jau dabar aišku, kad trumpalaikėje perspektyvoje karo eigos jie esą nepakeis.
„Ilgesnėje perspektyvoje, vėlgi, mes matome, kad yra daugybė problemų, su kuriomis susiduriama. Jos yra daugiau logistinio pobūdžio – tiek aprūpinant karius ginklais, tiek atitinkamai visi vaikinai ar vyrai iki 60 metų, jie nėra apmokyti kariauti. Logistinis aprūpinimas – uniformos, maisto racionas, medikamentai – didžiulė logistinė problema, su kuria, akivaizdu, susiduria Rusija“, – komentavo D.Matulionis.
„Šiandien dienai, net ir ilgesnėje perspektyvoje, nematytume, kad būtų pokytis. Vienintelis dalykas, jeigu Rusija kažkokiu būdu pasiektų vadinamąją strateginę pauzę karo veiksmuose. Tai reikštų, kad jie galėtų šiek tiek susitvarkyti realią situaciją ir vėl pradėti naujus veiksmus su nauja jėga.
Bet šiandien tokių ženklų tarsi nėra ir šiuo metu taktinę iniciatyvą turi Ukraina, kuri turi daryti viską, kad išstumtų Rusijos pajėgas iš okupuotų teritorijų“, – konstatavo jis.
