Taip galima pasakyti apie šiomis dienomis vėl naujai įsiliepsnojusį prezidento G.Nausėdos ir Užsienio reikalų ministerijai vadovaujančio konservatorių lyderio G.Landsbergio konfliktą.
Abu politikai nusirito iki to, kad ėmė atvirai vienas kitą kaltinti neatliekant savo pareigų ir lipant ne į savo daržą.
G.Landsbergis ironiškai palinkėjo G.Nausėdai didžiausios sėkmės Europos Vadovų Taryboje (EVT) ir kituose Europos lyderių susitikimuose derantis dėl dujų ir elektros kainų.
Pasak ministro, jis nekantriai laukia teigiamų prezidento triūso rezultatų, kaip ir kiekvienas elektros vartotojas, priblokštas dabartinių sąskaitų.
Gavęs tokį dūrį G.Nausėda tiesiog susprogo – nurodė ministrui mažiau mokyti gyventi kitus, o pačiam pagaliau pradėti dirbti ir eiti savo tiesiogines pareigas.
Negana to, prezidento komanda suplakė G.Landsbergį po to, kai jis padūsavo dėl to, kad naujas Europos sankcijų paketas Rusijai silpnas: „Ką padarei, tamsta, kad būtų stipresnis, ir kada apskritai pradėsi dirbti?“
Politinio elito reakcija į šiuos pasistumdymus buvo dvejopa.
Opozicijos atstovai tvirtino, jog teisus G.Nausėda, nes būtent jis turi atstovauti ir sėkmingai atstovauja Lietuvai EVT, o valdantieji apskritai nieko nedaro nei Europoje, nei Lietuvoje, kad gelbėtų tautą.
Savo ruožtu valdantieji tvirtino, kad G.Nausėda nesiorientuoja aplinkoje, nesuspėja į taktą Europoje vykstančioms diskusijoms dėl kainų „lubų“ dujoms, lemiančioms elektros kainą, nustatymo.
Būtent taip buvo interpretuojami prezidento pareiškimai, kad diskutuojama apie kainų „lubas“ visoms dujoms po to, kai Lietuva gavo Europos Komisijos (EK) pirmininkės U.von der Leyen laišką, kuriame visa ES raginama sutarti dėl tokių „lubų“ tik elektros gamybai naudojamoms dujoms.
Bet iniciatyvai tokias „lubas“ nustatyti visoms dujoms, kurią anksčiau kartu su keliolika kitų ES narių rėmė Lietuva, pasipriešino Vokietija ir net pati EK.
Šiaip ar kitaip, akivaizdu viena – tarp aukščiausių šalies valdžios bokštų nesutariama, kokios pozicijos laikytis ypač svarbiais klausimais.
Būtent tai labiausiai pabrėžia ir šalies verslo atstovai, teigdami, kad tokia priešprieša žalinga valstybei.
Tam pritarus dera klausti: ar tokios peštynės gali baigtis, o jei taip, tai kaip ir kada?
Akivaizdu, kad G.Nausėdos ir G.Landsbergio konfliktas, baigiantis pereiti į asmeninių užgauliojimų fazę, atspindi Prezidentūros ir valdančiųjų kovą apskritai.
Tad labai abejotina, ar ši kova baigtųsi, jei G.Landsbergio nebeliktų ministro poste, – per stebuklą kaip nors jį atstatydinus ar net pasitraukus pačiam.
Priešingai – jei Prezidentūrai su opozicija kaip nors pavyktų nuversti užsienio reikalų ministrą, konservatoriai kaip tik suskubtų keršyti.
Todėl realiausia prognozė – ši kaktomuša truks mažiausiai iki pat dabartinės Seimo kadencijos pabaigos.
Stabiliai aukštą jos temperatūrą palaikys ir prasidėjęs savivaldos, Europarlamento, prezidento ir Seimo rinkimų vajaus maratonas.
Bet viena bėda nevaikšto – netrūksta trinties ir pačioje valdančiojoje koalicijoje.
Prezidentūra jau kuris laikas iš pradžių užkulisiuose, po to ir viešai rypavo, kad kitų metų biudžeto projektas rengiamas ypatingo slaptumo sąlygomis.
Esą šį dokumentą lipdo tik premjerė I.Šimonytė ir finansų ministrė G.Skaistė, o jo net akyse nematė kai kurie koalicijos partneriai. Šią savaitę galutinai paaiškėjo, kad Prezidentūra bent iš dalies buvo teisi.
Neatmestina, kad aukščiausi ministrų pareigas einantys valdančiųjų partijų lyderiai sekė pagrindines biudžeto rengimo peripetijas, bent jau neoficialiais kanalais.
Bet, pavyzdžiui, vienas Laisvės partijos lyderių Seimo vicepirmininkas V.Mitalas šią savaitę atvirai sakė, kad nieko apie biudžetą nežino.
Panašiai kalbėjo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius M.Majauskas.
Tarp „laisviečių“ bei jų valdomos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir konservatorių bei Finansų ministerijos liepsnojo kova, kurią kurstė ir opozicija: ar reikia pratęsti PVM lengvatas viešbučiams ir restoranams?
Pirmieji ragino pratęsti, antrieji buvo prieš.
Išties formaliai visa valdančioji koalicija su kitų metų biudžeto projektu už uždarų durų buvo supažindinta tik šį ketvirtadienį, o pats projektas į Seimą bus nuleistas kitą savaitę.
Penktadienį, kai projektas buvo pristatytas ir viešai, galutinai paaiškėjo, kad Vyriausybė vis dėlto pasistengė užganėdinti koalicijos partnerius jiems nusileisdama.
Taip pat pasistengta pasiųsti pozityvius signalus ir seniai nerimaujančiai visuomenei – paskelbta apie maksimalias fiksuotas elektros ir dujų kainas, kurias reikės mokėti patiems vartotojams, didinamas pensijas, atlyginimus viešajame sektoriuje, išmokas ir lengvatas.
Maksimalios mokėtinos elektros kainos nustatytos ir verslo subjektams, taip valstybei atsiliepiant į verslo šauksmus dėl pagalbos.
Opozicija, Prezidentūra, bent dalis verslo ir visuomenė atsargiai vertina tokius pažadus ir jau rengia sunkiąją artileriją būsimiems mūšiams.
Juolab kad ir pati premjerė konstatavo, kad ekonomikos padėtis kitais metais gali būti daug prastesnė, nei atrodė dabar, projektuojant biudžetą.
Bet kokiu atveju visų kova su visais nenuslops ir šiame fronte.
