Jis siūlo Užsienio reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms „kontekstą įvertinti plačiau“ ir ryžtis nutraukti dvišales sutartis socialinėje srityje, numatančias sąlygas gauti pensijas rusams ar baltarusiams, dirbusiems Lietuvoje, o lietuviams – Rusijoje ar Baltarusijoje.
„Įvertinti galimybes nutraukti santykius su šalimis agresorėmis, kad tai netaptų traukos valstybėmis mūsų piliečiams ir apskritai Rusijos piliečiams netaptų traukos centru Lietuva, nes čia panašios socialinės garantijos ar patraukti terpė atvykti ir dirbti“, – pirmadienį Seimo sudarytos darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje aptariant Lietuvos dvišalių sutarčių dėl darbo stažo ir pensijų skaičiavimo tvirtino J. Džiugelis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Mariana Žiukienė teigė, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Lietuva svarstė galimybę su agresoriais nutraukti socialinės apsaugos sutartis, tačiau šio sumanymo buvo atsisakyta nusprendus, kad toks žingsnis labiau pakenktų žmonėms, o ne paveiktų politinį režimą.
„Į tas sutartis žiūrime kaip į sutartis, kurios užtiktina piliečių socialines garantijas, kalba eina apie pensijas, tas išmokas, kurioms gauti reikia pakankamai ilgo stažo ir dalis tų piliečių, kurie gauna pensijas pagal tas sutartis, yra Lietuvos piliečiai, išvykę iš Lietuvos, ir mes jiems mokame už Lietuvoje turėtą darbo stažą, tai abejojame, kad sutarčių nutraukimu galima paveikti politinį režimą“, – kalbėjo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus patarėja M. Žiukienė.
J. Džiugelis įsitikinęs, kad Lietuvai vis tik „verta pamąstyti, ar tas sutartis verta išlaikyti“.
„Žiūrint vertybiškai į ateitį, man atrodo, kad mes mažų mažiausiai keistai atrodome, kad turime sutartis su valstybėmis agresorėmis Baltarusija ir Rusija, o neturime sutarčių su ekonominiais ir kariniais sąjungininkais, pavyzdžiui, JAV ar Australija“, – pareiškė J. Džiugelis.
„Taip siunčiamas signalas Lietuvos piliečiams... Tikiu jų sąmoningumu, bet įvairių grupių yra. (...) Jeigu kažkam Lietuvoje yra imponuojantys šių valstybių veiksmai, tai gali paskatinti socialinių garantijų buvimas, kaip yra dabar priiminėti vienokius ar kitokius sprendimus“, – pridūrė parlamentaras.
Pasak jo, žmonės, kurie dėl tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, išeivijos, buvo pasirinkę dirbti tose valstybėse, neturi nukentėti.
Pensijų sutarties su JAV kol kas nėra
Pasak M. Žiukienės, su JAV, kur, Statistikos departamento duomenimis, 2012–2019 metais išvyko daugiau kaip 13 tūkst. lietuvių, Lietuva norėtų sudaryti tarptautinę sutartį pensijų srityje, bet kol kas nepavyksta,
„Poreikis yra labai didelis. (...) Norime pasirašyti sutartį proporciniu principu, pagal kurį kiekviena šalis moka pensiją už savo stažą, bet nustatant teisę į pensiją yra sumuojamas tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje įgytas stažas“, – parlamentarams teigė M. Žiukienė.
„JAV nesuinteresuotumą aiškiname tuo, kad pakankamai mažai yra asmenų, kurie iš JAV atvyksta į Lietuvą ir kuriems būtų sutartis aktuali ir naudinga“, – pridūrė ji.
Anot M. Žiukienės, Lietuvoje esantiems NATO atstovams toks dvišalis susitarimas nebūtų aktualus.
Pasak jos, susirašinėjimas su JAV vyksta nuo 2005 metų: kelis kartus buvo kreiptasi prašant pradėti derybas, o 2017 metais JAV atsakė apgailestaujanti, kad negali atnaujinti pokalbių.
„Paskutinis atsakymas atėjo, kad Lietuva yra pastatyta į eilę deryboms ir kai ateis laikas, tada jos ir bus pradėtos. Ir tai jau girdime kelerius metus“, – kalbėjo M. Žiukienė.
Ji pabrėžė, kad JAV lietuvių taip pat prašoma prisidėti prie raginimų valdžiai pradėti derybas dėl dvišalės sutarties socialinės apsaugos srityje. M. Žiukienės teigimu, tokių sutarčių reikalingumą rodo migracijos duomenys.
„Tai parodo poreikį, su kokiomis valstybėmis reikia greičiau sudaryti tarptautines sutartis socialinės apsaugos srityje“, – tvirtino ministerijos atstovė.
M. Žiukienė pranešė, kad socialinių išmokų skyrimo tvarka su JK numatyta iki britų išstojimo iš Europos Sąjungos. Gyventojams, į JK išvykusiems iki 2020 metų taikoma tokia pat įmokų ir išmokų skyrimo tvarka, kaip ir visoje ES.
Nuo 2012 iki 2019 metų daugiausia Lietuvos gyventojų – 207,5 tūkst. – emigravo į Jungtinę Karalystę, į JAV – 13,2 tūkst., į Australiją – 1,6 tūkst., po 1,2 tūkst. – į Indiją, Turkiją ir Kiniją, mažiau nei po 1 tūkst. – į Sakartvelą, Izraelį, Azerbaidžianą ir Japoniją.
