„Manau, kad tai ministro komunikacinė klaida. O su vokiečiais derybos vyksta kiekvieną dieną. Tai aš prisimenu pradžią, kai vis buvo atidėliojamas brigados priešakinių junginių dislokavimas arba tik apsiribojimas priešakiniais junginiais. Taip kad čia viskas dinamikoje. Pavadinkime tai komunikacine klaida, kuri yra ištaisoma“, – Eltai teigė R. Lopata.
Kita vertus, politikas mano, kad šio tarp konservatorių viešoje erdvėje kilusių nesutarimų sureikšminti nereikėtų. R. Lopata mano, kad diskusija tarp A. Anušausko ir L. Kasčiūno duos pozityvų efektą.
„Demokratinė politika demokratinėje valstybėje negali išvengti tos viešumos, kurioje dabar vyksta, tai gal ir yra gerai, bet tai rodo gal tam tikrus požiūrių skirtumus, kurie yra šlifuojami. Aišku, geriau tai daryti ne viešumoje šiuo konkrečiu atveju. Bet tai normali, gal kiek aštresnė diskusija, kuri, aš manau, duos tik pozityvą surandant konsensusą“, – sakė R. Lopata.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį informavo, kad dėl savo pareiškimų apie vokiečių karių brigadą A. Anušauskas kitą savaitę bus kviečiamas į komiteto posėdį.
ELTA primena, kad A. Anušausko užimta pozicija dėl Vokietijos sprendimo nustebino ir NSGK pirmininką Lauryną Kasčiūną. Jis pabrėžė, kad Lietuva turi labai aiškiai pasakyti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis taip pat pabrėžė, kad A. Anušausko vadovaujama ministerija turėtų aiškiai įvardinti, kada Lietuvoje galėtų būti dislokuotas nuolatinis Vokietijos brigados dydžio karinis vienetas.
Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Birželį Lietuvoje besilankęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.
