Dar oficialaus detalaus pranešimo išvakarėse žiniasklaidoje sklido V.Putino išvada: „Autoriai, vykdytojai, užsakovai – Ukrainos specialiosios tarnybos.“
Faktiškai jau buvo aišku, ką pasakys FST. Skelbiamos sulaikytųjų pavardės. Nurodomas „operacijos“ ant Krymo tilto maršrutas, pradedant sprogmenų kelione iš Odesos uosto į Bulgariją (rugpjūčio 2 d.), toliau per Armėniją, Gruziją, Rusiją iki sprogimo vietos. Įveikti du svarbūs patikros punktai – Viršutinis Larsas ir pats tiltas.
Ukraina šį tekstą įvertino trumpai: „Visa FST ir Tyrimų komiteto veikla yra nesąmonė.“
Nors iškart po gaisro ant tilto Kijevas įvykį vertino emociškai teigiamai ir vos ne kaip savo tarnybų nuopelną. Vakarų žiniasklaida taip tiesmukiškai tą džiaugsmą ir suprato, o jau pirmadienį Rusijos pradėtą raketų lietų ant Ukrainos įvertino kaip „kerštą už tiltą“, primenant viešus Ukrainos politikų ir pareigūnų pareiškimus, kad nelegalus okupantų statinys į okupuotą teritoriją turi būti sunaikintas.
Rusijos senatorius A.Klimovas išsakė „savo“ nuomonę, kad sprogimo organizatoriai turi būti fiziškai sunaikinti, o kartu nustebo, kaip sprogmenys prasmuko pro solidžias patikras. „Tai buvo aplaidumas ar korupcija?“ – klausė A.Klimovas.
Beje, pastaroji aplinkybė ir mane sudomino. Kerčės tilto istoriją seku nuo jo statybos pradžios. Jo saugumas buvo dažna Rusijos žiniasklaidos tema. Režimo įpareigoti asmenys tikino, kad saugumui užtikrinti pasitelkta pati moderniausia technika.
Kontroliuojamas priėjimas iš oro, vandeniu, pravažiavimas filmuojamas, veikia rentgenas.
Todėl nesistebiu versija, kad tai pačių Rusijos specialiųjų tarnybų darbas. Nors pagalvojus, V.Putinui sprogdinti savo paties „kūdikį“, paskui leisti didžiulius pinigus remontui, jau nekalbant apie sutrikusį gyvybiškai Rusijos kariuomenei Ukrainoje reikalingą ginklų tiekimą, būtų kvaila – juk pretekstui pradėti masinį Ukrainos puolimą raketomis užtenka artilerijos sviedinio sprogimo Belgorode.
Niekas nedraudžia prisigalvoti visokių versijų. Pavyzdžiui, girdėjau, kad tai Rusijos karinės opozicijos operacija siekiant paskatinti V.Putiną imtis agresyvių karinių veiksmų Ukrainoje, pradėti naudoti modernesnę ginkluotę.
Šiaip jau, profesionaliu požiūriu, jeigu FST pranešime yra bent kiek tiesos, operacija ant tilto surengta neblogai, turint omeny ne vien įveiktus patikros punktus, bet ir galimus atsitikimus kelyje, ir dar priderinant sprogimą prie V.Putino gimtadienio.
Diversijos yra sudėtinė bet kurio karo dalis. Ar šios operacijos sumanytojai galvojo apie tolesnius įvykius? Gal taip, gal ne. O tie įvykiai jau rutuliojasi ir turės įtaką tolesnei karo eigai.
Pirmiausia masinė raketų, nors ir iš dalies numušamų, galimybė pasiekti bet kurį teritorijos tašką turi psichologinį nesaugumo poveikį. Tiltai atstatomi, nutrauktos elektros linijos atnaujinamos, bet žinojimas, kad atakos gali pasikartoti ir jų visų neįmanoma atmušti, pamažu kelia slegiantį jausmą, kuris galų gale stumia į emigraciją. O nauja emigracijos banga iš Ukrainos didėja. Ji juntama ir Lietuvoje.
Naujas karinių veiksmų iš abiejų pusių etapas prasideda ir vadinamajame Rytų fronte. Naujas todėl, nes seną ginkluotę iš sandėlių keičia ne pati moderniausia, bet jau moderni. Keičiasi kovinių veiksmų strategija ir taktika. Ekspertai įvairiai komentuoja įnirtingas kovas, bet lemiamos kurios nors pusės persvaros nefiksuoja.
Situaciją vertinčiau taip: Rusija nelaimi, bet dar nepralaimi, Ukraina vis dar išlaiko iniciatyvą, bet kai kuriose fronto atkarpose priversta stabtelėti. Rusija planuoja iki šalčių kontroliuoti tariamų referendumų teritoriją. Kaip bus, pamatysime.
Kremliaus žiniasklaida reklamuoja naują specialiosios karinės operacijos vadą armijos generolą S.Surovikiną (56 m.), nuėjusį karinės karjeros kelią nuo Afganistano iki Sirijos. Beje, Ukrainos kariuomenėje per trumpą laiką atsiskleidė talentingi karo vadai.
Iki gruodžio bus permainingos kautynės, bet jau aišku, kad šiais metais Rusija į vasario 24-osios poziciją nesugrįš. Bus pauzė, kuri reikalinga abiem pusėms.
Žinoma, pauzės metu kariaujantys nenešios vieni kitiems dirbtinių gėlių, kovos vyks kaip ir vykusios, tik jau priderintos prie žiemos sąlygų. Bus diversijų (jei kam tas žodis nepatinka – specialiųjų akcijų). O čia jau – žvalgybų mūšiai, kuriame Ukrainos karinė žvalgyba atrodo labai profesionali.
Šios savaitės pradžioje Rusijos žiniasklaidoje pasirodė E.Krutikovo straipsnis keistu pavadinimu: „Rusų žvalgyba pradeda darbą Ukrainoje nuo balto lapo“. Ir toks sakinys: „Rusijos išorės žvalgyba realiai neužsiėmė ukrainietiška problematika dešimtmečiais.“ Netikėta savikritika.
Tai, jog „40 milijonų gyventojų buvusios SSRS teritorija liko Rusijos žvalgybos dėmesio periferijoje“, aiškinama tuo, kad Ukraina buvo Nepriklausomų valstybių sandraugos narė, o tarp jų neva egzistavo susitarimas neorganizuoti tarpusavio žvalgybos.
Juolab kad šiose struktūrose dirbantys sovietiniais laikais kartu mokėsi Kijevo ir Minsko žvalgybinėse mokyklose. O dabar jau esanti visiškai kita žvalgybininkų karta Ukrainoje, priešiška Maskvai, todėl ir Rusijos specialiosios tarnybos turinčios pradėti veikti prieš Ukrainą visa apimtimi.
Straipsnis pasirodė iškart po sprogimo ant Kerčės tilto, tad nesunku suprasti, kokia yra V.Putino nuomonė apie Rusijos išorės žvalgybą.
