„Iranas su savo bepiločiais orlaiviais ir raketomis tampa karo bendrininku panašiu būdu, kaip anksčiau juo tapo Baltarusija, leisdama Rusijai naudoti savo teritoriją puolimui“, – pirmadienį žurnalistams Liuksemburge teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Rusija praėjusią naktį apšaudė Ukrainos sostinę bei kitus miestus. Anot pareigūnų, į miestą buvo paleisti „dronai-kamikadzės“.
Maskva konflikte Ukrainoje naudoja iranietiškus bepiločius orlaivius „Shahed“.
Panašiai Kyjivą Rusija apšaudė ir lygiai prieš savaitę. Tuomet prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskvos atakoms naudojami Irano bepiločiai dronai, nors Teheranas neigė tiekęs Rusijai ginklus šiam karui.
Šiuo metu Bendrija ruošiasi įvesti sankcijas Iranui už kiek daugiau nei mėnesį besitęsiančių protestų malšinimą. JAV įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos „Hrana“ duomenimis, per susirėmimus žuvo mažiausiai 233 žmonės.
Protestai šalyje kilo dėl Mahsos Amini mirties. Ši 22 metų Irano kurdė mirė rugsėjo 16-ąją, kelios dienos po sulaikymo dėl esą pažeistų moterų aprangos kodo taisyklių.
G. Landsbergio teigimu, sankcijos Teheranui turėtų būti plečiamos ir dėl leidimų naudoti savo dronus.
Trijų ministrų raginimas
Dar prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą Baltijos šalių diplomatijos vadovai paragino ES su tarptautiniais partneriais steigti Specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Šį siūlymą trys ministrai pakartojo ir prieš posėdį. Anot jų, naujas institutas ne dubliuotų, o tik papildytų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) tyrimus.
„Baltijos šalys mano, kad šie tyrimai neapima agresijos nusikaltimų“, – kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Anot jo, būtent todėl ir reikalingas Specialusis tribunolas, leisiantis atsakomybėn patraukti Rusijos vadovus.
Savo ruožtu Estijos ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) ragino tarptautinę bendruomenę šiuo tribunolu užkamšyti galimas teisingumo spragas.
G. Landsbergis pridūrė, kad minėtas teisinis institutas galėtų būti įkurtas ES narių, o vėliau prie jo prisijungtų kitos pasaulio šalys.
Paklaustas, ar galima tikėtis, kad Kremlius pripažins tokio tribunolo sprendimus, Lietuvos užsienio reikalų ministras akcentavo, kad valdžia Rusijoje galiausiai pasikeis.
„Negalime laukti, kol Rusija pasikeis ir (...) tada įvykdyti teisingumą. Turime pradėti tyrimą dabar“, – sakė G. Landsbergis.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ne kartą ragino Vakarus sukurti specialųjį tribunolą, kuris leistų nubausti visus „žudikus ir kankintojus“ iš Rusijos.
Kyjivas teigia parengęs ir valstybių partnerių diplomatams perdavęs tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektą, kurį turėtų pasirašyti vyriausybės, tačiau Ukrainos idėja kol kas platesnio palaikymo nesulaukė.
Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragino kurti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
G. Landsbergis: Rusija vieną dieną pasikeis, bet to laukti negalime
G. Landsbergis įsitikinęs, kad vieną dieną Rusija režimas pasikeis. Visgi, pasak jo, demokratinis pasaulis negali laukti, kol tai įvyks, ir tik tada įvykdyti teisingumą. Pasak jo, Rusijos nusikaltimų tyrimas turi būti pradėtas dabar.
„Rusija vieną dieną pasikeis. (...) Bet tam turi būti precedentas, mes negalime laukti, kol Rusija pasikeis, tai vyksta dešimtmečiais, ir tik tada įvykdyti teisingumą. Mes turime tyrimą pradėti dabar ir vieną dieną Rusijos žmonės ir kad ir kokia Rusijos valdžia tuo metu bus turės tai priimti“, – pirmadienį prieš Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybą teigė G. Landsbergis.
Ministras akcentuoja, kad panašių valstybių pasikeitimo pavyzdžių galima atrasti ir pažvelgus į praeitį.
„Niekas už Rusijos sienų nereikalauja keisti (Kremliaus – ELTA) režimo. Bet sakyti, kad Lietuva nesitiki Rusijos režimo pasikeitimo būtų naivu“, – sakė jis.
Pirmadienį, spalio 17 dieną, Liuksemburge vyksta Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryba.
Sekmadienį Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą, raginantį ES drauge su tarptautiniais partneriais padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą. Šis tribunolas tirtų agresijos nusikaltimą, užpildytų šiuo metu egzistuojantį teisinį vakuumą ir užtikrintų Rusijos atskaitomybę prieš Ukrainą.
