„Europos Parlamentas šiuo klausimu jau 2019 m. priėmė savo poziciją, kuriai Lietuva iš esmės pritarė. Tikslingiausia būtų ES lygiu sutarti dėl bendros laiko sukiojimo sustabdymo datos ir iki to laiko suderinti laiko juostų pasirinkimo bei kitus klausimus. Deja, tačiau diskusijos Taryboje užtruko būtent dėl šių niuansų derinimo ir vidinių vertinimo procesų kiekvienoje šalyje. Šiuo metu matyti, kad tai nėra prioritetinis klausimas ES, todėl sunku pasakyti, kada bus patvirtinta Tarybos pozicija, kada įvyks derybos su Europos Parlamentu, ir kada galima tikėtis galutinio direktyvos priėmimo“, – Eltai perduotame komentare nurodo susisiekimo ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.
Dar 1980 m. visos ES valstybės narės nutarė, kad du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – šalyse būtų persukamos laikrodžio rodyklės viena valanda. Sprendimas buvo grindžiamas esą tai padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Vis tik, laiko sukimo tvarka jau ne vienerius metus kelia kontroversiškas diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.
2019 m. europarlamentarai pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo ES valstybėse atsisakymo. Europarlamentarai siūlė, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų. Vis dėlto siūlymas pritarimo nesulaukė.
