Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, tokią išvadą pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
„Siūlomu teisiniu reguliavimu, pagal kurį maisto tvarkymo subjektas, be jo valios privalėtų savo nuosavybę perduoti neatlygintinai kitiems asmenims (labdarai ir (ar) paramai), būtų nepagrįstai suvaržoma savininko teisė savo nuožiūra ir interesais naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti ir disponuoti, o projektu siūlomi nuosavybės teisės ribojimai neatitinka oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje nurodomų nuosavybės teisės ribojimo sąlygų. Todėl teigtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui“,– sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Seimo Teisės departamento nuomone, siūlomu reguliavimu būtų neproporcingai ribojama maisto tvarkymo subjektų ūkinė veikla, jie patirtų papildomų maisto atidavimo labdarai ar paramai proceso organizavimo išlaidų, kurių valstybė, įstatyme nustatydama tokį įpareigojimą, nekompensuotų.
„Taigi ūkio subjektų ūkinė veikla, mūsų nuomone, būtų nepagrįstai suvaržyta, būtų nepaisoma Konstitucijoje įtvirtinto asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, tokiu būdu galimai pažeidžiant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“,– sakoma išvadoje, kurią pasirašė Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis. Anot Seimo teisininkų, vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu, tiek labdara, tiek parama yra apibrėžiamos kaip „savanoriškas ir neatlygintinas“ labdaros ir paramos dalykų teikimas.
„Todėl vertintina, kad projektu įtvirtinamas reikalavimas maisto tvarkymo subjektams teikti labdarą ir (ar) paramą per prievartą, iškreipia savanoriškumo ir neatlygintinumo principus taikomus labdarai ir paramai. Taigi labdaros ir (ar) paramos teikimas negali būti vertinamas kaip prievolė, t. y. ūkio subjektams negali kilti prievolė teikti labdarą ir paramą. Atsižvelgiant į tai, projektu teikiamo teisinio reguliavimo siūloma atsisakyti kaip prieštaraujančio Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems tikslams ir pačiai labdaros ir paramos institutų esmei“,– sako Seimo teisininkai.
Maisto įstatyme siūloma nustatyti, kad maisto neatlygintino perdavimo labdarai ar paramai reikalavimas būtų taikomas visiems maisto tvarkymo subjektams, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kvadratinių metrų.
Seimo Teisės departamentui nėra aiškus sąvokos „prekybos plotas“ turinys, t. y. neaišku, ar prekybos plotas apimtų tik parduotuvės prekybos plotą, ar ir ūkio subjekto sandėliavimo, pagalbines patalpas ir kt.
Taip pat Seimo teisininkams nėra aišku, ar maisto perdavimą labdarai ar paramai įtvirtinus kaip prievolę, kiti maisto tvarkymo subjektai, turintys mažesnį nei 400 kvadratinių metrų prekybos plotą (t. y. nepatenkantys prie subjektų, kuriems prievolė taikoma), vis dar turėtų galimybę įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį maistą perduoti labdarai ar paramai neatlygintinai savo pasirinkimu.
Seimo Teisės departamento nuomone, dėl Maisto įstatymo pataisų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Seimas narys T. Tomilinas: teisininkų priekaištus priimame, projektą pataisysime
Vienas iš Maisto įstatymo pataisų iniciatorių Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas mano, kad tai,kas galioja keliose demokratinėse Europos valstybėse, negali prieštarauti mūsų Konstitucijai, nes joje nėra kažkokio ypatingo privačios nuosavybės kulto.
„Visur Europoje privati nuosavybė yra gerbiama ir ginama.Todėl teisininkų priekaištus priimame ir pataisysime įstatymą taip, kad būtų aiškesnė valstybės pareiga padėti maisto bankui surinkti vartojimui tinkamą maistą, kurio nepardavė prekybininkai. Čia mums padės Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimo skyrius, kuris surinko detalius duomenis kaip tai daroma Prancūzijoje, Čekijoje. Net Vokietija nori priimti tokį pat įstatymą, nes žmonės stovi eilėse prie maisto bankų“,– Eltai sakė T. Tomilinas.
Politikas mano, kad visi turi rūpintis, kad sumažėtų švaistomo maisto. „Aš pasisakau už pareigų balansą. Maisto švaistymo mažinimu turi rūpintis visos grandys – pirkėjas, prekybininkas, labdaros organizacija ir valstybė. Tad pareigos prekybos tinklams įstatyme liks, bet kad nuraminti teisininkus norėčiau pasakyti, kad atsiras ir daugiau pareigų valstybei. Prekybininkai uždirba pelnus ne kažkokiame vakuume, jie privalo būti socialiai atsakingi, nes būtent ši visuomenė teikia jiems džiaugsmą uždirbti pelnus, tad ir papildomų pareigų gali numatyti“,– mano T. Tomilinas.
Anot jo, jeigu Europos Sąjunga gali uždrausti privačiam verslui nemokamai dalinti plastikinius maišelius ir to teisininkai nelaiko kišimusi į privačia nuosavybę, tai ES šalis, parlamentaro įsitikinimu, gali uždrausti ir išmesti tinkamą vartoti maistą.
T. Tomilino vertinimu, skandalinga yra tai, kad kai kurie stambieji prekybos tinklai priduoda dalį tinkamo vartoti maisto utilizavimui. „Taip išeina, kad mes Lietuvoje deginame mėsą, pieną, sviestą, varškę ir tai yra skandalinga“,– Eltai sakė T. Tomilinas.
Beje, jis taip pat pastebi, kad yra ir tokių prekybos tinklų, kurie sugeba tuos pačius produktus pilnai perduoti labdarai.
Anot T. Tomilino, mūsų šalyje išmetamų maisto atliekų kiekiai, remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakyta studija, siekia beveik 400 tūkst. tonų per metus.
ELTA primena, kad šių metų rugsėjo pabaigoje Maisto įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Romualdas Vaitkus ir socialdemokratas Linas Jonauskas.
Jie siūlo privalomai įpareigoti visus maisto tvarkymo subjektus, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kvadratinių metrų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, neatlygintinai perduoti labdarai ir (ar) paramai maistą, kuris neatitinka maisto srities ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti. Šis reikalavimas nebūtų taikomas alkoholiniams ir energiniams gėrimams.
Projekto autoriai tikisi, kad toks įpareigojimas leistų sumažinti švaistomo maisto mastą šalyje, sumažins nepasiturinčių gyventojų maisto poreikio trūkumą, taip pat mažės maisto švaistymo daroma žala aplinkai, o maisto tvarkymo subjektai sklandžiau tvarkysis su neparduotais maisto produktais.
Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ skelbiamais duomenimis, lyginant su praėjusiais metais jų paramą gaunančių žmonių skaičius išaugo 17 tūkst. ir šiuo metu siekia net 170 tūkst. gyventojų. „Žmonės negali sau leisti būtiniausių maisto produktų, todėl būtina ieškosi naujų galimybių, kaip padėti tiems, kas išgyvena finansinius sunkumus“,– įsitikinę Maisto įstatymo pataisas parengę Seimo nariai.
Šiuo metu netinkamo parduoti, tačiau tinkamo vartoti maisto neatlygintinas perdavimas labdarai ir (ar) paramai yra tik rekomendacinio pobūdžio.
