L.Kasčiūno teigimu, įšaldytas karas ir derybos dabar, Kremliaus sąlygomis, galimai vestų į dar didesnį karą. Tuo metu Vakarų valstybės, anot jo, turi sutarti ir vieningai atsakyti į kelis pagrindinius su Rusija ir jos pradėtu karu Ukrainoje susijusius klausimus.
Kodėl Vakarai nekalba apie režimo pokyčius?
„Dalis lyderių vis dar galvoja, kad su V.Putinu reikės sėdėti prie vieno stalo ir kalbėtis. Dalis jų tikisi, kad kažkuriame etape vis tiek prasidės derybos.
L. Kasčiūnas tikina – taika su V. Putinu ne išeitis: tai gali vesti į dar didesnį karą
Tik V.Putinas jau siunčia signalus, kad derybų jis nori čia ir dabar. Ko jis nori? Jis nori visą naują geopolitinę realybę – Rusijos okupuotas teritorijas – kažkuria prasme įteisinti.
Jis puikiai supranta, kad niekas nepripažins tų teritorijų įtraukimo į Rusijos Federaciją, todėl jis nori tokio modelio, kuris susiklostė po 2014–2015 metų – tai ne pripažinimas, bet tolesnis santykių normalizavimas.
Mes aiškiai sakome, kad Ukraina apsispręs, kada pradės derybas. V.Zelenskis norės derėtis tik tada, kai atsiims viską, kas priklauso Ukrainai. Kai bus atkurta Ukrainos nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pabrėžė L.Kasčiūnas.
Seimo nario teigimu, būtent todėl Vakarų valstybių lyderiai viešai ir nekalba apie režimo pakeitimą – nes tikisi, kad su V.Putinu reikės sėsti prie bendro derybų stalo ir kalbėtis apie taiką.
„Bet taika gali būti bloga – taika gali būti tokia, kuri ves į dar didesnį karą. Jeigu įšaldytume konfliktą ir pradėtume derybas, atsigavę rusai po 5–7 metų gali vėl eiti į priekį. Turime išvengti šio scenarijaus“, – įsitikinęs jis.
Neatsakyti klausimai
Pasak L.Kasčiūno, pirmadienį Vilniuje vykstanti steigiamoji tarptautinio Rusijos ekspertų tinklo konferencija galėtų prisidėti modeliuojant Vakarų valstybių santykius su Rusija karo kontekste ir po karo.
„Vakarų demokratijose svarbu saugumo bendruomenės, kurias sudaro ne tik sprendimų priėmėjai, ne tik žvalgybos institucijų atstovai, bet ir analitikai, ekspertai, kurie formuoja tam tikrą nuomonę ir teikia rekomendacijas“, – sakė L.Kasčiūnas.
Parlamentaro teigimu, esminis klausimas dabar, dėl kurio turi sutarti visos Ukrainą remiančios valstybės – koks rezultatas kare yra Vakarų siekis.
Susiję straipsniai
„Jeigu prieš pusę metų Vakaruose visi sakydavo, kad ukrainiečiai šaunuoliai, kaunasi labai gerai, bet dar mėnuo, ir jau Donbasas iki Dniepro bus rusų, tai dabar jau svarstymas toks, ar ukrainiečiai turi eiti atsiimti Krymą, ar ne. Jie jau pervertė visas prognozes aukštyn kojom.
Akivaizdu, kad atsakymų į klausimus reikia ieškoti, o kas po to? Kaip tai gali paveikti pačią Rusiją, V.Putino režimą, ar įmanoma demokratinė Rusija? Ir daug su tuo susijusių klausimų, į kuriuos mes ieškome atsakymų“, – nurodė L.Kasčiūnas.
Anot L.Kasčiūno, Vakarų valstybės turi vieningai atsakyti ir į daugiau klausimų.
„Labai svarbu atsakyti į kelis klausimus: ar tai yra V.Putino karas, ar Rusijos karas? Jeigu mes Lietuvoje jau esame atsakę, kad tai yra Rusijos Federacijos karas, ir V.Putino politiką remia absoliuti dauguma Rusijos visuomenės, tai Vakaruose kai kur vis dar galvojama apie tai, kad reikia atskirti režimą nuo visuomenės“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
„Kitas klausimas – ar padedame Ukrainai priešintis Rusijos agresijai, ar padedame Ukrainai taip, kad ji laimėtų karą ir atkurtų savo teritorinį vientisumą. Tai irgi nėra iki galo atsakyta“, – pridūrė jis.