V.Landsbergis gimtadienį minėjo spalio 18 dieną, jam sukako 90 metų. Ketvirtadienį į parlamento rūmus atvyko profesoriaus bendražygiai, politikai, diplomatai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastebėjo, jog profesoriaus sukaktis kartu yra ir gražus sutapimas.
„Kaip tik praeito šimtmečio 90-aisiais Sąjūdis laimėjo rinkimus, profesorius Vytautas Landsbergis tapo Aukščiausios tarybos vadovu, Lietuva paskelbė atkurianti valstybingumą. Nuo tų laikų prabėgo daugiau nei trys dešimtmečiai, išsipildė tai, apie ką anuomet nedrąsu buvo net pasvajoti.
Esame laisva ir nepriklausoma valstybė, įsiliejome į Europos Sąjungą, tapome Šiaurės Atlanto aljanso dalimi, turime atvirą ekonomiką ir pajėgią pilietinę visuomenę“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen prisipažino, kad dažnai pravėrusi Seimo pirmininko kabineto duris, ji pasijunta tarsi pati prisiliečianti prie istorijos.
„Ne kiekvieną sykį sąmoningai, tačiau visos tos interjero detalės, ilgas pasitarimų stalas, kampe tiksintis laikrodis, atrodo, atkuria atmosferą, kuri turėjo tvyroti ten, nepriklausomybės pradžioje, kai vykdavo nesibaigiantys, įtempti posėdžiai, kuomet skambėjo pokalbiai su pasaulio valstybių vadovais“, – kalbėjo ji.
Kaip kelias iš esminių V.Landsbergio bruožų V.Čmilytė-Nielsen išskyrė racionalumą ir moralinius principus.
„Man knieti jį pavadinti šachmatininko racionalumu. Subtilus balanso jausmas, sunkiausiais laikais padėjęs sustiprinti ir apginti mūsų valstybines pozicijas. Racionalumas valstybiniu lygmeniu yra nuolatinė paieška teisingos strategijos ir jos įgyvendinimas, žvelgiant toliau, nei ši diena ar rytojus, numatant grėsmes, kurios dar tik gali kilti, ir pasiruošiant jas pasitikti iš jėgos, o ne iš silpnumo pozicijos“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, V.Landsbergis, ilgus metus kalbėjęs gėrio ir blogio kalba apie imperinę Rusijos valstybės prigimtį, ne visada būdavo tinkamai išgirstas.
„Dabar daugeliui tapo aišku, kad, remiantis nugludintomis moralinėmis kategorijomis, galima apčiuopti procesus ir tuose sluoksniuose, kur jau bejėgis įprastinis, neretai mergantilinis racionalumas“, – pabrėžė parlamento vadovė.
Nors nuo to laiko, jos teigimu, Seimo pirmininko kabinetas turėjo ne vieną laikiną šeimininką, atmosfera jame liko personalizuota, suasmeninta.
„Panašiai paženklinta per visus tuos tris dešimtmečius yra ir mūsų valstybės politika, ypač užsienio politika, ypač giluminėse jos formose. Ir tai nepasikeitė – nepasikeitė V.Landsbergio dėka“, – pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius iškilmingo posėdžio metu kalbėjo, jog kiekvienas, kas tik turėjo kokį nors ryšį su Lietuva per pastaruosius tris dešimtmečius, tikrai girdėjo apie profesorių Vytautą Landsbergį.
„Atvykę į šalį užsienio šalių diplomatai ir kiti žmonės tuoj sužino apie milžinišką profesoriaus V.Landsbergio nuveiktą darbą dėl savo šalies ir jos žmonių, ypač lemtingu nepriklausomybės atkūrimo ir atsiskyrimo nuo buvusios Sovietų Sąjungos metu.
Nuo to laiko jo pastangos dėl bendrojo valstybės gėrio niekada nesiliovė“, – kalbėjo P.A.Rajičius.
Savo prisiminimais dalijosi ir Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris.
„17 mėnesių nuo Kovo 11-osios iki rugpjūčio 19-osios buvo patys svarbiausi, parodant, kad mes turime savo eigą į laisvę, kad mes esame atskiri nuo Maskvos malonės. Ši eiga padarė taip, kad dabar daugelis šalių, žiūrėdami į jūsų, profesoriau, tuometinę vykdomą kompoziciją „Čiurlioniadą“, atsimenant Čiurlionio „Miške“ ir „Jūra“ simfonines poemas ir atsimenant jūsų poemą, kuri vadinasi „Lietuva“, mes džiaugiamės, kad daugelis valstybių gali sekti šios simfonijos struktūra, kuri paremta laisve“, – kalbėjo E.Zingeris.
Profesoriaus gimtadienis spalio 18-ąją buvo paminėtas ir Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur atvyko garsūs Lietuvos politikos, visuomenės, mokslo ir kultūros žmonės, bendraminčiai ir bičiuliai, giminaičiai ir artimieji, anūkai ir proanūkiai.
Staigmenomis, muzikinėmis ir vaizdo improvizacijomis sukaktuvininką ir svečius stebino džiazo muzikantas, saksofonininkas ir klarnetininkas Petras Vyšniauskas, režisieriaus Valentino Masalskio Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, Algirdas Kaušpėdas ir grupė „Kandys“, rašytojas Vytautas V.Landsbergis.
