„Pažiūrėk, – reanimacijos skyriuje budėjęs gydytojas staigiu judesiu pakėlė antklodę. – Galime jas nebent amputuoti.“
„Jeigu tėtis būtų likęs gyvas, nebūtų man atleidęs, kad daviau sutikimą nupjauti jam abi kojas, – prisimindama, kaip medikai gelbėjo jai artimą žmogų, pasakojo moteris. – Tą vakarą, kai jis komos būsenos po hemodializės buvo parvežtas į reanimaciją, supratau, kad jo netenku.
Jo inkstai nebeveikė, pėdos gangrenavo. Staigus plaučių uždegimas sukėlė sepsį, ir tėčio būklė nebeteikė vilties pamatyti jį gyvą.“
Pasak jos, hemodializė buvo laikina pagalbos priemonė, bet būtina. Tai buvo šiaudas, kurio dar griebėsi ligoninės medikai, bet jis nebeišgelbėjo.
Tačiau tai – kraštutinis atvejis, kai ypač sunkios būklės ligoniui prireikė išvalyti kraują. Dažniausiai hemodializės paslaugos yra teikiamos lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems žmonėms – kraujas specialia įranga jiems valomas du arba tris kartus per savaitę.
Kone metus – kelyje
Šie metai Vidurio Lietuvoje, Kėdainių regione, gyvenantiems ir lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems žmonėms buvo sunkūs.
Pernai gruodį teismuose prasidėjus hemodializės paslaugas teikiančių klinikų ginčams dėl hemodializei skirtų patalpų nuomos iš miesto ligoninės Kėdainiuose šių paslaugų neliko ilgam.
Pacientai kraujo valymo procedūroms kone devynis mėnesius buvo vežiojami į Jonavos bei Kauno medicinos įstaigas, kol rugpjūtį Kėdainiuose, Josvainių gatvėje, duris atvėrė nauja švedų kapitalo „Diaverum“ hemodializės klinika.
Pasak „Diaverum“ klinikų tinklo Lietuvoje direktoriaus Dariaus Praninsko, jau pora mėnesių, kai hemodializės ir kitos būtinos paslaugos inkstų nepakankamumu sergantiems kėdainiškiams ir regiono gyventojams teikiamos arti namų.
„Tos paslaugos pacientams teikiamos be biurokratinių trukdžių, nes naujoji mūsų klinika veikia ne miesto ligoninės patalpose, bet privačiame pastate. O paslaugos, kaip ir anksčiau, yra kompensuojamos – už jas pacientams nereikia mokėti“, – sakė D.Praninskas.
Taigi hemodializės paslaugos Kėdainių mieste atkurtos, tačiau ligoninė liko lyg prie suskilusios geldos.
Vėlavo skelbti konkursą
„Diaverum“ klinikų tinklo atstovė Vilma Narbuntė yra minėjusi, kad medikai, pabūgę, jog ligoniai gali likti be hemodializės paslaugų, gerokai iš anksto ėmėsi prevencinių veiksmų.
Dar 2021-ųjų pradžioje jie priminė ir Kėdainių ligoninei, ir jos steigėjai savivaldybei, kad nuomos sutartis baigsis gruodį, tad konkursui surengti derėtų skirti pakankamai laiko.
Bet Kėdainių ligoninė uždelsė ir patalpų nuomos konkursą paskelbė likus vos porai mėnesių iki sutarties galiojimo pabaigos – spalio 1-ąją.
Anksčiau net 10 metų galiojusi 261 kv. m ploto patalpų nuomos kaina sudarė 1090 eurų per mėnesį. Vykstant konkursui „Diaverum“ klinikų konkurentė „Nefrosana“ už jas mėnesiui pasiūlė 2048 eurais daugiau – 6075 eurus, tad laimėjo konkursą.
Su ja Kėdainių ligoninė pernai ir pasirašė sutartį, bet „Nefrosana“ taip ir nepradėjo jokios veiklos. Ligoninės patalpos, iš kurių „Diaverum“ klinika išsikėlė rugpjūčio mėnesį, liko tuščios, nors konkursą laimėjusiai įmonei jos buvo pasiūlytos iškart.
Liko be pajamų
Po konkurso prasidėjus ginčams teismuose ligoninė apskritai liko be pajamų, daugiau nei 15 metų gautų už nuomą.
Galbūt taip nebūtų nutikę, jeigu rinkdama konkurso nugalėtoją dviejų pretendentų paraiškose ji nebūtų mačiusi tik skaičių ir neignoravusi to, kad didesnę pinigų sumą pasiūliusi įmonė paraiškoje nenurodė, kokią veiklą 10 metų vykdys išsinuomotose patalpose.
Dėl to konkursą pralaimėjusios „Diaverum“ klinikos pateikė pretenziją dėl galimai pažeistų pirkimo procedūrų, nes konkurentai konkursui skirtuose dokumentuose nepateikė paaiškinimo (to buvo reikalaujama konkurso sąlygose), kokiam tikslui ketina nuomotis ligoninės patalpas.
O kas, jeigu hemodializė jose nė nebus atliekama, o tikrasis dalyvavimo konkurse tikslas – apskritai pašalinti iš Kėdainių konkurentą? Tokia hipotezė buvo keliama dar praėjusių metų gruodį.
Lietuvos aukščiausiasis teismas prieš trejus metus konstatavo, kad bent vieno iš konkurso reikalavimų neatitikimas įpareigoja konkurso vykdytoją atmesti paraišką kaip netinkamą. Tai turėjo padaryti ir Kėdainių ligoninė, bet to nepadarė.
Pretenziją ligoninė atmetė, o ginčai dėl konkurso teisėtumo persikėlė į teismus.
Atsitvėrė tylos siena
Ar šiuo metu Kėdainių rajono ligoninėje yra teikiamos hemodializės paslaugos? Kas jas teikia, nes anksčiau tai dariusi įmonė, pralaimėjusi patalpų nuomos konkursą, pasitraukė iš ligoninės patalpų? Jei tokios paslaugos išvis nėra teikiamos, kodėl?
Jei patalpos yra nenaudojamos, ar konkursą dėl jų nuomos laimėjusi įmonė moka įmokas už nuomą, komunalinius mokesčius? Jei ne, kas dengia nenaudojamų patalpų energijos sąnaudas?
Šiuos ir kitus klausimus „Lietuvos rytas“ Kėdainių ligoninės administracijai elektroniniu paštu išsiuntė dar rugsėjo pabaigoje, bet, nesulaukęs atsakymų, dar kartą į ligoninę kreipėsi spalio 13-ąją.
Tačiau ligoninės administracija raštu į nusiųstus klausimus taip ir neatsakė, o telefonu jos direktorės Editos Vaškevičienės nuomonės taip ir nepavyko išklausyti. Sekretorė patikino, kad visus klausimus ligoninės vadovė gavo ir kad į juos atsakys per pokalbį, tačiau taip nenutiko.
Mat į tolimesnius žurnalistės skambučius atsišaukianti sekretorė patikindavo, kad vadovė „ką tik išėjo“, kad „negrįžo“, kad „vis dar negrįžo“. Galop sutarėme, kad direktorė pati susisieks su redakcija nurodytu telefonu, bet skambučio taip ir nepavyko sulaukti.
Prakalbo tik savivaldybė
„Visus klausimus, susijusius su patalpų nuomos konkursu, geriausiai žino pati ligoninė, todėl ir reikėtų kreiptis į ją“, – patarė Kėdainių rajono savivaldybės atstovė Vilija Mockuvienė. Bet ką daryti, jei tų atsakymų ligoninė neteikia, nors ji – žmonėms atvira viešoji įstaiga, o jos steigėja yra savivaldybė?
„Situaciją mes žinome“, – patikino V.Mockuvienė. Anot jos, hemodializės procedūrų ligoninė nebeteikia.
„Abi konkuruojančios klinikos skubėjo kiekviena sau įsirengti naujas patalpas ir jose jau pradėjo veiklą.
Inkstų ligomis sergantiems pacientams nėra skirtumo, ar hemodializės paslaugos teikiamos ligoninės patalpose, ar privačiose klinikose. Jiems svarbiausia – laiku jas gauti nesunkiai pasiekiamoje vietoje“, – teigė pašnekovė.
Tačiau kaip savivaldybė vertina tai, kad ligoninė nė nepareiškė pretenzijos patalpų nuomos konkursą laimėjusiai „Nefrosanai“, kuri į jas neįsikėlė?
Juk biudžetinė gydymo įstaiga prarado ilgalaikes pajamas, be to, kaip įtariama, galėjo veikti vienos klinikų naudai, siekiant pašalinti konkurentą „Diaverum“ klinikas.
„Pretenzija „Nefrosanai“ nebuvo pareikšta dėl to, kad tai patarė teisininkai. Ligoninė tarėsi su advokatais, kaip geriau pasielgti, ir, anot jų, kilo abejonių, ar teisminiuose procesuose pavyktų laimėti bylą.
Be to, byla būtų užsitęsusi ne vienus metus, patalpos būtų nenaudojamos, o jų išlaikymo sąnaudos gultų ant ligoninės pečių. Užtat ir buvo nutarta patalpas panaudoti pacientų reikmėms – jose bus teikiamos reabilitacijos paslaugos“, – paaiškino V.Mockuvienė. Pacientai kraujo valymo procedūroms kone devynis mėnesius buvo vežiojami į Jonavos bei Kauno medicinos įstaigas. Kėdainių regiono ligoniams tapo lengviau, kai šių metų rugpjūčio mėnesį Kėdainiuose duris atvėrė nauja švedų kapitalo „Diaverum“ hemodializės klinika. Jokių pretenzijų taip ir nesulaukė „Su ligonine nebeturime jokių reikalų“, – patikino bendrovės „Nefrosana“ vadovė Edita Norušienė. Pateikiame jos atsakymus į „Lietuvos ryto“ klausimus.
– Kodėl „Nefrosana“, laimėjusi patalpų nuomos konkursą, taip ir nepradėjo jose teikti hemodializės paslaugų?
– Laimėjusi patalpų nuomos konkursą „Nefrosana“ neturėjo objektyvios galimybės teikti paslaugų ligoninės patalpose, nes ankstesnis nuomininkas neperdavė patalpų ligoninei, o ši negalėjo jų perduoti mūsų įmonei.
– Ar ligoninė jūsų įmonei pareiškė kokių nors pretenzijų, kad tos paslaugos nebuvo teikiamos – kad patalpos galų gale ir nebuvo išsinuomotos?
– Ligoninė mums negalėjo reikšti pretenzijų, nes situacija, dėl kurios negalėjome pradėti veiklos ligoninės patalpose, susiklostė ne dėl „Nefrosanos“, o dėl ankstesnių nuomininkų veiksmų. Jei ligoninė ir patyrė kokių nors nuostolių, tai ne dėl mūsų veiksmų.
– Savivaldybė informavo, kad abi klinikos Kėdainiuose įsirengė privačius hemodializės centrus, tad kokia pas jus situacija – kiek Kėdainių regiono pacientų procedūroms atvyksta pas jus?
– „Nefrosana“ yra įsirengusi kliniką ir veikia Kėdainių mieste. Tačiau detaliau atsakyti į klausimą dėl pacientų skaičiaus negalime – gerbiame ir saugome mūsų pacientų teisę į privatumą, duomenų apie juos slaptumą, todėl griežtai saugome tokio pobūdžio informaciją.
Nuo konflikto pradžios situaciją stebėjęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis įžvelgia galimą viešojo intereso gynimo poreikį.
„Tai, kad ligoninė nepareiškė pretenzijos, kai laimėtoja pripažinta „Nefrosanos“ klinika nusprendė patalpomis nesinaudoti, kelia įtarimų, ar tokie veiksmai negalėjo būti suplanuoti iš anksto. Tad matau galimą poreikį kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgiant dar ir į tai, kad ligoninė neteko pajamų, o pacientams ilgą laiką nebuvo teikiamos paslaugos arti namų“, – sakė R.Žemaitaitis.
