„Organizacija turi būti patraukli ne tik priesaikos momentą, bet ir po to, kad asmuo išbūtų aktyviu jos nariu visą buvimo nariu laiką, o iš esmės šauliu kartą įstojęs – juo ir lieki visą laiką, nebent kažką prisidirbi ir organizacija tave pašalina. Tai akivaizdu, kad norėtųsi ne žmonių, kurie sėdi ant sofos ir moka nario mokestį, o žmonių, kurie savo vietą valstybės gynyboje ir netgi tegul ir neginkluotame pasipriešinime žino ir ją gali greitai surasti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Premjerė pažymėjo, kad vienas iš Šaulių sąjungos pertvarkos tikslų – į organizaciją pritraukti gerokai daugiau žmonių. Todėl, anot jos, būtina jos plėtrai skirti daugiau dėmesio.
„Jei mes turime didelę ambiciją, o ją turime, kad į Šaulių sąjungą įsitrauktų tikrai gerokai daugiau žmonių negu joje yra dabar, tai akivaizdu, kad dabar tai tokiai plėtrai ir kažkokios vietos atradimui Šaulių sąjungos mūsų visuomeniniame gyvenime dėmesio yra mažiau negu turėtų būti“, – pridūrė I. Šimonytė.
Be to, premjerė atkreipia dėmesį, kad Šaulių sąjungos nariai atlieka daugybę funkcijų: ne tik padeda Krašto apsaugos ministerijai, tačiau ir civilinėms struktūroms – Vidaus reikalų ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Tai aš žiūrėčiau į tai kaip į būdą tą organizaciją sustiprinti, juolab, kad ir per kovidą matėme, ir per migrantų krizę, kad šauliai atlieka daugybę funkcijų, kur yra padedama net ne krašto apsaugos, o civilinėms struktūroms. (...) Tai šios organizacijos vaidmuo tokioje civilinėje saugoje ar paramoje civilinėms organizacijoms yra ir gali būti labai didelis. Tai manau, kad toks yra pagrindinis tikslas, Vyriausybė tikrai yra nusiteikusi organizaciją tuomet jau stiprinti ir finansiškai, kai jau bus tie plėtros planai ir veiklos planai aiškiai išdėstyti ir išplėtoti“, – pridūrė ji.
Antradienį Seimas svarstys Šaulių sąjungos pertvarką, kuria siekiama stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip Lietuvos kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų ir pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo subjektą bei kitų valstybės institucijų talkininkę.
Svarstomame projekte numatoma nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą savanoriška sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą.
LŠS padaliniai savanoriškumo pagrindu būtų sudaromi atsižvelgiant į pagrindines šaulių kategorijas: LŠS koviniai būriai, LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai.
LŠS vadą Ministro Pirmininko teikimu, o pavaduotojus LŠS vado teikimu skirtų ir atleistų Vyriausybė. Ji taip pat nutarimu tvirtintų ir LŠS statutą. Pagal dabar galiojančią tvarką LŠS vadą skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras. Numatoma, kad Vyriausybė paskirtų LŠS veiklą koordinuosiančią instituciją. LŠS vadas būtų tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui, taip pat atskaitingas LŠŠ suvažiavimui ir Vyriausybei.
Siekiant stiprinti šaulių kompetencijas ir įgūdžius, įstatymo projekte reglamentuojama LŠS mokymų centro, kuris iš esmės veiktų kaip pilietinio pasipriešinimo kompetencijų centras, veikla.
