Tokia situacija sukėlė klausimų opozicijai, kuri stebisi, kodėl šalia svarbiausių pasaulio lyderių vietoj prezidento stovi ne premjerė Ingrida Šimonytė, o jos ministras, kai iki šiol iš valdančiųjų pusės aidi nepasitenkinimas dėl šalies vadovo nenoro su premjere dalintis vieta Europos Vadovų Taryboje (EVT).
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad dirbant su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite, kai reikalingas aukščiausio lygio atstovavimas šaliai, jiems net nekildavo klausimų, kas turi užimti prezidento vietą, šiam turint svarbesnių reikalų.
Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis taip pat įsitikinęs, kad į konferenciją privalėjo vykti I.Šimonytė, nes svarbiausių savo lyderių ten neturėjusi Lietuva esą patyrė politinį pralaimėjimą.
Į ką kreipėsi?
Sekmadienį mirus prezidento G.Nausėdos tėvui Antanui Nausėdai atšauktas lapkričio 7–8 dienomis suplanuotas prezidento dalyvavimas Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos pasaulio vadovų aukščiausio lygio susitikime Egipte.
Pranešta, kad Lietuvos delegacijai vadovaus aplinkos ministras S.Gentvilas.
Kaip portalui lrytas.lt nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, Prezidentūra dėl vadovavimo Lietuvos delegacijai kreipėsi į Vyriausybę.
„Dėl prezidento tėčio mirties atšaukus suplanuotą prezidento dalyvavimą Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje, Prezidentūra dėl vadovavimo Lietuvos delegacijai kreipėsi į Vyriausybę“, – teigė R.Jasiulionis.
Tačiau Vyriausybės atstovai, pasirodžius šiai informacijai, nurodė, kad Prezidentūra esą kreipėsi ne į Vyriausybę ar premjerę, o tiesiogiai į aplinkos ministrą.
„Apie tai, jog prezidentas negalės dalyvauti JT klimato kaitos konferencijoje, lapkričio 5 d., šeštadienį, buvo tiesiogiai informuotas aplinkos ministras – kitaip negu nurodoma, Vyriausybė ir ministrė pirmininkė šios žinios iš Prezidentūros negavo ir apie prezidento pavadavimo poreikį Prezidentūros informuota nebuvo“, – portalui lrytas.lt pranešė Vyriausybės atstovai.
„Ministrui informavus premjerę, įvertinus itin trumpą laiką iki konferencijos pradžios ir ministro dalykines kompetencijas klimato kaitos darbotvarkės klausimais, priimtas sprendimas patvirtinti jį Lietuvos delegacijos COP27 susitikime vadovu“, – pridūrė jie.
Pati ministrė pirmininkė situaciją LNK žinioms anksčiau komentavo lakoniškai: „Prezidentas turėjo vykti pats, bet jūs žinote, kad jis išvykti negalėjo. Tai tiesiog išvyko ministras.“
Turėjo vykti I.Šimonytė?
Ekspremjeras A.Butkevičius tai, kad į konferenciją išvyko ministras, o ne pati premjerė, tvirtino vertinantis itin neigiamai, nes, anot jo, nebuvo išlaikytas tinkamas atstovavimo šaliai lygis.
„Jeigu yra kviečiamas prezidentas arba premjeras, reikia išlaikyti šitą lygį. Reprezentaciniu požiūriu, taptautinėje konferencijoje turi dalyvauti žmonės, nuo kurių priklauso tikrai svarbūs klausimai, kurie turi būti įgyvendinti nacionaliniame lygyje“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Butkevičius.
Buvęs premjeras prisimena, kad, kai į tarptautines konferencijas negalėdavo vykti prezidentė D.Grybauskaitė, ji šią atsakomybę perduodavo jam.
„Man teko dalyvauti pasaulinėje konferencijoje Mongolijoje, į kurią buvo kviečiami viso pasaulio lyderiai. Iš pradžių buvo numatyta, kad į ją vyks prezidentė D.Grybauskaitė, kvietimas buvo išsiųstas jai.
Kadangi mes su prezidente susitikdavome kiekvieną pirmadienį, ji pranešė, kad turi išvyką į JAV, ir pasakė, kad jūs, premjere, vyksite į tokį tarptautinį renginį. Net nebuvo svarstoma, kad tai gali būti nuleista iki ministrų lygio“, – atkreipė dėmesį A.Butkevičius.
Minėtoje konferencijoje jis sakė nematęs nė vieno ministro, ten rinkosi tik monarchai, prezidentai, premjerai. Todėl, kaip pabrėžė politikas, ir šiuo atveju buvo svarbu, kad tokiu viso pasaulio žmonėms reikšmingu klausimu, kaip klimato kaita, nebūtų demonstruojamas neatsakingas požiūris.
„Dažniausiai pakvietimuose jau galima įskaityti, kokio lygio yra konferencija ir kokio lygio žmonės yra kviečiami. Kiekviena konferencija yra vertinama iš anksto. Komandos žmonės – ir Prezidentūros, ir Vyriausybės – išsiaiškina, kas dalyvaus iš kitų šalių. Informacija būna surenkama iš anksto per ambasadorius, Užsienio reikalų ministeriją ir yra vertinama.
Žiūrima, iš kokių šalių atvyksta prezidentai, iš kokių – premjerai. Tokie klausimai jau būna pradedami organizuoti prieš du mėnesius“, – pridūrė ekspremjeras.
Mano, kad suveikė asmeninės ambicijos
Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos lyderis A.Mazuronis taip pat teigė neturintis abejonių, kad, jeigu ne prezidentas, tuomet Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje turėjo dalyvauti premjerė I.Šimonytė.
„Nepamirškime, kad tai yra aukščiausio lygio konferencija, kuri vyksta pakankamai retai, ir matome, kad visų kitų šalių atstovavimas buvo pačiame aukščiausiame lygyje.
Atvyko JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir kitų valstybių lyderiai.
Tad akivaizdu, kad konferencijoje turėjo dalyvauti arba prezidentas, arba ministrė pirmininkė“, – naujienų portalui lrytas.lt nurodė A.Mazuronis.
Seimo narys svarstė, kad ministras S.Gentvilas dalykine prasme Lietuvai atstovauti galėjo pakankamai neblogai, tačiau klausimų kelia jo politinis svoris.
„Politine prasme jo svoris buvo ne toks, kaip kitų delegacijų vadovų. Natūralu, kad bendrauti politiniame lygmenyje, vesti derybas ar palaikyti dialogą – pakankamai sunku, nes politiniame lygmenyje jis buvo ne to rango atstovas. Lietuva politine prasme tikrai pralaimėjo, ir pralaimėjo pakankamai nemažai“, – įsitikinęs A.Mazuronis.
Vertindamas, kodėl premjerė I.Šimonytė pasirinko į konferenciją nevykti, A.Mazuronis svarstė, kad galėjo suveikti asmeninės ambicijos, dėl kurių, anot jo, įkaitu tampa Lietuvos interesai.
„Prezidentui dėl objektyvių priežasčių negalint vykti, premjerė, matyt, mano, kad ji būtų kaip pakaitinis, atsarginis variantas – gal tai ją įžeidė. Jei prezidentas buvo numatytas, gal suveikė ambicijos, kad ji siunčiama antruoju asmeniu.
Kartais ministrės pirmininkės elgesį lemia ne logiški, racionalūs argumentai, bet emocijos. Manau, šiuo atveju, emocijų buvo pakankamai daug“, – neatmetė darbietis.
Nusvėrė kiti klausimai?
Pirmasis Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma savo ruožtu teigė nematantis jokio pagrindo opozicijos keliamoms sąmokslo teorijoms.
„Neturiu jokių žinių, kad aplinkos ministrui dėl jo kuklesnio statuso būtų kas nors nepavykę, kas reikalinga mūsų šaliai.
Reikėtų sutarti, kad klimato kaitos procesuose maža šalis nėra toks reikšmingas subjektas. Šiuo atveju žiūrime į Kiniją, JAV, Indiją. Ten šie klausimai yra esminiai“, – portalui lrytas.lt sakė J.Razma.
Be to, Seimo nario teigimu, norint suprasti premjerės pasirinkimą, reikėtų įvertinti visas aplinkybes.
„Reikėtų žinoti visas aplinkybes detaliau, kaip premjerė sprendė, kokie momentai buvo svarbūs – kada būtų išvykimas, kada grįžimas. Rytoj vyks biudžeto svarstymas.
Nežinau, kaip visa tai laike susidėlioja ir kuri svarba gali nusverti“, – pastebėjo parlamentaras.
