„Ar rusai traukiasi iš Chersono, ar ne, mes nežinome. Rusijos generolai ir gynybos ministras pasakė viešai visai Rusijai ir pasauliui, kad jis sutinka, kad Rusijos pajėgos atsitrauktų iš Chersono – tai yra oficialus pareiškimas, bet nepamirškime, kad pats V.Putinas kelis kartus sakė, kad rusai traukiasi iš Sirijos, bet iš Sirijos taip ir nepasitraukė.
Kol nėra paties fakto, kad rusų okupantai paliko Chersono žemes, tol nieko negalime spręsti. Be to, pasinaudokime logika – tiltai yra išdaužyti, ir sunkioji technika iš kairiojo Dniepro kranto į dešinįjį, kur yra Chersonas, pervežti sunkius logistinius krovinius negali arba gali su apribojimais. Visa tai daroma tik baržomis arba pontoniniais tiltais, kas irgi yra taikinys.
Pagalvokime apie tai, kad artėja žiema, prasidės ledonešis. Paprastai ledo lytys gali nunešti tą pontoninį tiltą arba baržos nebegalės keltis į kitą krantą dėl to paties ledo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino D.Antanaitis.
Ruošiasi mūšiams
Tuo metu pasirodžiusius pareiškimus, kad rusai ruošiasi mūšiams Chersone, D.Antanaitis vertina kaip tikėtiną scenarijų.
„Tai, kad rusai ruošiasi gintis Chersone, irgi natūralu ir normalu, nes atsitraukimas vyksta ne chaotiškai, bet etapais. Priešininkas stabdomas po truputį, kol paskutiniai daliniai nepalieka savo pozicijų.
Bet ir tuo atveju rusai bandys laikytis Chersone kiek įmanoma ilgiau – reikia išsekinti priešininką“, – pabrėžė karybos ekspertas.
D.Antanaitis nesistebi ukrainiečių atsargumu vertinant Rusijos paskelbtą atsitraukimą – anot jo, Chersonas vėl pilnai bus ukraniečių tada, kai jame nebus rusų karių.
„Mano manymu, rusams reikalinga reguliarioji kariuomenė, kuri dabar užrakinta Chersone tam, kad panaudotų kitose kryptyse, konkrečiau – Donbase, kitose vietose, kur dabar daugumoje yra mobilizuoti žmonės arba dar blogesnė mėsa negu reguliarioji kariuomenė.
Bet aš labai netikiu rusų kalbomis, kad jie tiesiog palieka Chersoną, nes niekas nieko šiaip sau neatiduoda, jokios geros valios, jokio humanizmo ar gerų norų nėra. Atsitrauki tik tada, kada tau tai yra naudinga ir nenaudinga priešui. Iš tos pusės ir reikia vertinti rusų pareiškimus“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Kur tolesnės kryptys?
Karybos ekspertas taip pat įvertino, kuriomis kryptimis ukrainiečiai galėtų koncentruoti tolesnį puolimą.
„Rusai vis dėlto atliko pagrindinį savo strateginį užduotį – užtikrino sausumos kelią į Krymą. Todėl ukrainiečiams reikia sunaikinti sausumos kelią į Krymą.
Jiems reikia jį perkirsti ir išeiti prie Azovo jūros. Perkirtus tą sausumos kelią į Krymą, ir Chersovo grupuotė, ir Krymo grupuotė liktų be logistikos, ir tik laiko klausimas, kada baigtųsi amunicija. Krymo tiltas yra praktiškai sugriautas – gali į jį nuvažiuoti lengvuoju automobiliu, su asiliuku nujoti ar pėsčiomis pereiti, bet tai nesudaro logistinės didelės vertės.
Todėl logiškai mąstant ukrainiečiams reikia perkirsti sausumos kelią į Krymą, galbūt ties Mariupoliu, ir tada rusai bus labai dideliame katile“, – pastebėjo karybos ekspertas.
Tuo metu kalbas, kad ukrainiečiai galėtų pradėti Chersono šturmą, D.Antanaitis vertina atsargiai.
„Žymiai protingiau būtų sudaryti tokias sąlygas, kad rusai neturėtų Chersone nei maisto, nei medicinos, nei žmonių papildymo, nei ginklų. Tada jie patys išdvėstų“, – sakė D.Antanaitis.
Maskvos puolimui Ukrainoje vadovaujantis Sergejus Surovikinas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė palieka Chersono miestą ir vakarinę Dnipro pakrantę regione.
Ukrainos valdžios institucijos iš karto nepatvirtino šio rusų žingsnio, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis užsiminė, kad rusai apsimes pasitraukiantys iš Chersono, norėdami įvelti Ukrainos kariuomenę į ilgą mūšį.
