Pasak D.Matulionio, kol kas daryti konkrečias išvadas dėl to, kas antradienį nutiko Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, sudėtinga.
„Kol kas per anksti ką nors sakyti – tyrimas vyksta, lenkai intensyviai dirba. Iš kur tos raketos atskrido ir koks yra kontekstas, dabar iki galo dar negalime atsakyti. Šią minutę yra tam tikras neapibrėžtumas. Netrukus turėsime Šiaurės Atlanto tarybos posėdį, kuriame kaip tik šiuo klausimu Lenkija pristatys visą informaciją ir atitinkamai diskutuosime, kaip toliau reaguoti ir ar reaguoti.
Bet kokiu atveju, kas ten bebūtų – ar atsitiktinis raketos atsiradimas, ar rusiškos, ar ukrainietiškos, esmė vis tiek lieka ta pati – tai yra netiesioginis Rusijos karo agresijos rezultatas, todėl šiandien būtų neatsakinga ką nors konkretaus sakyti, kas stovi už šitų apšaudymų“, – portalui lrytas.lt trečiadienio rytą teigė Lietuvos ambasadorius prie NATO.
Kiek anksčiau jis pridūrė, jog Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje Lenkija ruošiasi įvardinti, ar konsultuosis pagal 4-ąjį NATO straipsnį.
„Šiuo metu informacijos apie tai, kad prašys konsultacijų pagal 4 straipsnį, mes neturime“, – tvirtino D.Matulionis.
Primename, jog Šiaurės Atlanto sutartis pasirašyta 1949 m. balandį Vašingtone. Aktyvavus 4-ąjį NATO straipsnį šalys tarpusavyje konsultuojasi, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
4-asis sutarties straipsnis iki šiol yra aktyvuotas septynis kartus, paskutinį kartą tuomet, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Pasak ambasadoriaus, 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimas iš esmės reikštų tai, jog Lenkija prašytų papildomos Aljanso narių paramos, užtikrinant savo šalies saugumą – pavyzdžiui, tai galėtų būti prašymas sustiprinti oro gynybą.
„Kokios tai priemonės galėtų būti, lenkai patys turėtų apsispręsti, identifikuoti ir prašyti. Tokia būtų esminė žinia. Bet, kaip ir sakiau, oficialaus patvirtinimo apie tai, kad jie prašys 4 straipsnio konsultacijų, dar nėra“, – pabrėžė Lietuvos atstovas prie NATO.
„Kol kas yra daug neaiškumų tiek dėl paties įvykio, tiek ir dėl to, ko iš tikrųjų reikėtų ir ko lenkai patys prašys“, – pridūrė D.Matulionis.
Ambasadoriaus teigimu, jeigu ir paaiškėtų, kad Lenkijoje atsidūrusi raketa yra iš Ukrainos, tai būtų traktuojama kaip atsitiktinis raketos nuklydimas.
„Tokiu atveju grįžtu prie pirminės savo minties – bet kokiu atveju tai yra arba tiesioginė, arba netiesioginė karo agresijos prieš Ukrainą pasekmė. Dabar pradėti sakyti, kad čia ukrainiečiai iššovė – gal taip, gal ne, čia toks spekuliavimas. Dar tikrai neturime galutinės informacijos“, – pažymėjo jis.
D.Matulionis tvirtino, kad Aljanso partneriams neabejotinai bus keliamas klausimas ir dėl rytinių NATO šalių saugumo.
„Iš pradžių turėtume išspręsti klausimus, susijusius su padidėjusia agresija Lenkijoje, nes Lenkija tiesiogiai ribojasi su Ukraina, ir atitinkamai mūsų, Lietuvos, kaip Rytinio flango, situacija irgi turi būti atitinkamai priimama rimtai.
Mes kelsime klausimą ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl viso Rytinio flango“, – lrytas.lt pabrėžė ambasadorius prie NATO.
Aktyvuotos papildomos priemonės
D.Matulionis kiek vėliau, jau po NATO ambasadorių susitikimo su Aljanso vadovu Jensu Stoltentbergu, tvirtino, kad po incidento Lenkijoje Aljansas daugiau dėmesio skirs oro gynybai.
„Oro gynybai bus daugiau dėmesio skiriama, tas buvo patvirtinta. Mes nemažai tam dėmesio skirsime ir iki Vilniaus viršūnių susitikimo“, – BNS trečiadienį sakė diplomatas.
D.Matulionis teigė, kad po incidento aktyvuotos ir papildomos NATO priemonės.
Kalbėdamas apie NATO ambasadorių susitikimą, Lietuvos diplomatas pabrėžė, kad Lenkija kol kas neprašė pradėti konsultacijų pagal ketvirtąjį Aljanso straipsnį.
„Bet tai esmės nekeičia. Buvo realiai konsultacijos ketvirto straipsnio lygmens. (...) Galbūt lenkai prašys vėliau, galbūt kai tiksliau suformuluos savo prašymus“, – sakė jis.
