„Priėjome tašką, kai turime arba reikšti užuojautą, rodyti nerimą, siųsti viltis ir maldas vyrams ir moterims fronte, kurie, taip, jie šals, bus įstrigę sušalusiame purve (...), arba galime perduoti tai, ko jie prašo. Pagrindinis dalykas – tai koviniai tankai. Esmė tokia, kad NATO jų turi apsčiai. Taip pat ir amunicijos, reikalingos koviniams tankams. Ekspertai sako, kad tai galėtų pakeisti dabartinę situaciją – ypač, jeigu tankai būtų perduodami dabar, kol žemė yra įšalusi. Vadinasi, jie galėtų veikti laisviau“, – trečiadienį „Bloomberg“ žurnalistei Bukarešte vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime sakė G. Landsbergis.
„Jeigu kalbame, vėluojame, neapsisprendžiame ir perduodame tankus vėliau, pavasarį – tada jie bus mažiau naudingi“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, ar NATO parama Ukrainai stringa dėl baimės, jog konfliktas eskaluosis, ministras teigė, kad Aljansui koją kiša aiškaus supratimo, koks turėtų būti galutinis Vakarų tikslas, stoka.
„Manau, kad nebuvo labai aiškaus supratimo, ką laikome galutiniu tikslu“, – svarstė jis.
„Ukrainai – tai visos savo teritorijos, kartu ir Krymo, susigrąžinimas“, – pažymėjo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad šią savaitę užsienio reikalų ministras dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte, Rumunijoje.
Susitikimo metu ministrai aptarė Rusijos agresiją Ukrainoje, NATO paramą Ukrainai, Kinijos keliamus iššūkius ir sąjungininkų atsparumo stiprinimą. Bukarešte surengta sesija su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu, kurios metu aptart Ukrainos poreikiai, siekiant apsiginti nuo Rusijos, bei ilgalaikė sąjungininkų parama.
