„Mūsų vertinimu, išimtys, kurios numatytos, ypač stipriai sumažina devintojo paketo reikšmingumą. Kyla klausimas, gal mums geriau turėti dar šiek laiko diskutuoti, ir tą paketą bandyti sustiprinti“, – nurodė G.Landsbergis.
Kaip jau rašė naujienų portalas lrytas.lt, dalis ES valstybių siūlo sankcijas švelninti – t.y. padaryti daugiau išimčių Rusijos maisto ir trąšų eksportui. Taip kai kuriems rusų oligarchams būtų sudarytos galimybės atšildyti dėl sankcijų Bendrijoje užšaldytus pinigus, jei šie įrodytų, jog jiems šių pinigų reikia maisto ir trąšų transportavimui į trečiąsias valstybes. Teigiama, jog šias išimtis pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai.
„Pasiūlytos derogacijos arba išimtys. Iš pradžių tai buvo 1,5 tūkst. asmenų ir įmonių sąrašas, dabar jis šiek tiek susiaurėjo, kuriems būtų atlaisvintos privačios lėšos, jeigu valstybės nustatytų tų privačių lėšų sąsajas su maisto saugumu.
Sunku pasakyti, kaip tiksliai privačios oligarchų lėšos yra susijusios su maisto saugumu – tą klausimą kėlėme. Suprantame partnerių iš Europos susirūpinimą kai kuriais konkrečiais atvejais, kur gali būti tam tikros problemos, kur bankai atsisako vykdyti apmokėjimus arba tranzitą, ar kitus dalykus.
Vyriausybės įsitikinimu, tokius konkrečius atvejus galima spręsti EK išaiškinimais, kaip atsitiko ir Lietuvos atveju“, – sakė Gabrielius Landsbergis.
„Jei būtų padaryta tokio dydžio politinė landa, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai būtų panaudota ne tik tiems klausimams spręsti, bet ir, ko gero, gana stipriam sankcijų apeidinėjimui. Ta diskusija dabar vyksta. Prieš pusę valandos Lietuva ir Lenkija sustabdė paketo priėmimą. Galimai ta diskusija kelsis į Vadovų Tarybą“, – pridūrė ministras.
Situaciją ketvirtadienį pakomentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Taip, yra pasaulyje Rusijos spaudžiamas arba bandomas formuoti naratyvas, kad Europos Sąjungos sankcijos yra atsakingos už maisto prekių kainų kilimą ypatingai trečiojo pasaulio šalyse, nors visi puikiai žino, kad jokia žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota, ir tai niekaip nėra susiję.
Taip, yra sankcionuoti kai kurie oligarchai ar kompanijos, susijusios su trąšų verslu. Mano žiniomis, yra šiokių tokių galbūt praktinių problemų su vienur ar kitur įstrigusiu kroviniu, kur dėl sankcijų baimės ar didelio apsidraudimo galbūt kažkurie paslaugų teikėjai nesiima rizikos kažką daryti, bet, mūsų vertinimu, tokie partikuliariniai dalykai turėtų būti sprendžiami gairėmis, o ne bandant į reglamentą įdėti išlygas, kurios mums atrodo labai plačios ir gali būti labai plačiai interpretuojamos“, – kalbėjo premjerė.
„Nelabai aišku, kodėl atskirų oligarchų personalinės lėšos turėtų kažkaip būti išvestos iš sankcijų, siejiant tai su maisto tiekimo saugumu.
Mūsų pozicija yra tokia, kad reikia spręsti konkrečias problemas, o ne reglamente turėti pakankamai išplaukusias ir plačias interpretacijos galimybes turinčias išlygas, kurios nelabai aišku, kur gali nuvesti, ir atrodys kaip sankcijų silpninimas žmonėms, kurie esmingai susiję su Putino režimu. Todėl dar reikėtų padirbėti“, – pridūrė I.Šimonytė.
„Financial Times“ skelbia, kad prie dokumento, kuriuo siūloma taikyti išimtis, taip pat prisideda Ispanija, Belgija ir Portugalija. Pasak I. Šimonytės, tokių valstybių yra apie 10.
Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų ir maisto tiekimo grandinės.
